Kokie pavojai žiemą tyko mūsų vaikų. Ar tikrai apie viską pagalvojame?

Žiemai įpusėjus pagaliau sulaukėme ir išsvajoto sniego bei  šaltuko, kada galime traukti roges ir lėkti linksmintis ant kalnų. Pagauti džiaugsmo bei euforijos neretai pamirštame apie savo vaikų saugumą. Nuoširdžiai stengiamės jiems parodyti visus žiemos malonumus, nes vaikams tai teikia didžiulį džiaugsmą. Tik kartais nepastebime, atrodo, savaime suprantamų dalykų, kurie gali sugadinti ne tik žiemos malonumus, bet ir turėti rimtų pasekmių ateityje.

Kad mūsų tyrimas ir patarimai nebūtų iš piršto laužti, pasikvietėme sveikatos specialistus į pagalbą. Jie šioje srityje patirties turi labai daug. Su įvairiomis traumomis bei vaikų sveikatos problemomis susiduria kiekvieną dieną. Taigi, pakalbinome klinikos „Mama, aš sergu“ vaikų ligų gydytoją, vaikų pulmonologę – alergologę  dr. Indrę Būtienę.

Pirmiausia kalbėsime apie vaikų odos problemas bei priežiūrą žiemos metu.  Dauguma mamų garsiai teigia, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga. Šiltai apmuturiavę savo mažuosius vedame į lauką net ir per didžiausius šalčius. Kad ir trumpam, juk gryno oro įkvėpti privalu. Tačiau veidukas lieka atviras ir jautresnė vaiko odelė gali būti pažeista per keletą minučių. Dažnai nušąla vaikų pirštukai, nes mamos tiesiog to nepastebi.

Anot vaikų pulmonologės-alergologės dr. Indrės Būtienės, mažų vaikų oda yra itin jautri šalčiui, kadangi jos sudėtyje yra žymiai daugiau vandens nei suaugusiojo. Odos liaukos dar nėra visiškai subrendusios ir nesigamina pakankamas natūralus apsauginis odos sluoksnis.

Dažna problema, dėl ko kreipiasi tėveliai su vaikais pas gydytojus, yra atsiradusios sausos, pleiskanojančios dėmelės ant žandų, o kartais ir ant kojų, rankų ar viso kūno. Taip yra dėl nuolat kintančios temperatūros šaltuoju metų laiku sutrikusios odos apsauginės funkcijos – oda „nesugeba“ išlaikyti pastovaus vandens kiekio savyje, tad jai reikėtų padėti tepant drėkinančius kremus.

Vedant vaikus į lauką, ypač kai lauke yra minusinė temperatūra arba žvarbus vėjas, būtina veidą patepti riebiu kremu nuo šalčio. Tinkamiausi yra tepalai ir kremai, savyje turintys daugiau riebalų. Paprasti losjonai ar lengvos konsistencijos kremai mažų vaikų odai nėra tinkami. Kai lauke minusinė temperatūra kreme esantis vanduo gali itin atšalti ir pažeisti odos ląsteles. Todėl visi kremai bei tepalai tepami likus apie pusvalandį iki išėjimo į lauką.

Taip pat gydytoja pataria nedėti ant veido (lūpų, nosies) šiltų šalikų ar skarelių. Vaikui kvėpuojant iš kvėpavimo takų išsiskyrę garai kondensuojasi ant veido dangos ir odos ir gali dar labiau pažeisti odą.

Ką daryti, jei vis tik vaiko odelė nušalo?

Nepatartina grįžus namo itin stipriai trinti paraudusių žandų ar nosies – taip dar labiau pažeidžiama veido oda. Pageidautina vaikui leisti sušilti palaipsniui. Negalima dėti greitai šildančių kompresų, nes staigus temperatūros pokytis taip pat labai žeidžia veido odą. Paraudusią, šerpetojančią odą rekomenduojama tepti drėkinančiais kremais, kad pažeista oda kuo greičiau atsistatytų.

Jei nušalimo vietose atsiranda stiprus skausmas, ilgai užsitęsęs paraudimas ar net pūslės, geriau pasitarti su savo gydytoju, nes neapgalvoti veiksmai gali palikti nepageidaujamas žymes visam gyvenimui.

Klinikos „Mama, aš sergu“ specialistų  paklausėme: su kokiomis dar problemos kreipiasi mamos žiemos metu? Įvertinę situaciją bei gydytojų pasakojimus sudarėme tykančių pavojų sąrašą žiemos metu.

Patarimai ir pastebėjimai, paremti faktais:

• Dažna vaikų sušalimo ar perkaitimo  tikimybė atsiranda todėl, kad tėvai nejaučia vaiko pojūčių. Ir tikrai retas kuris, paklaustas ar nešalta, atsakys tiesą. Juk vaikui nesinori važiuoti namo ir palikti apsnigtus kalniukus. Tikroji bėda ta, kad rengdamiesi į lauką tėvai dažniausiai labai sušyla, kol aprengia vaikus ir apsirengia patys. Tuomet, išėjus į lauką, sunku įvertinti tikrąjį šaltį. Ypač, jeigu dar tenka būti „įkinkytam“ į rogutes. Apimti džiaugsmo bei girdėdami iš laimės krykštaujančius vaikus, pamirštame, kad mes esame sušilę, nes tempiame roges. Ir nepagalvojame, kad jose sėdi nejudantis vaikas. Todėl, jeigu lauke spaudžia didesnis šaltukas, vaikas tikrai sušals. Taigi, nepamirškime išjudinti ir mažųjų, pasiūlykime apsikeisti vietomis, rogėmis pavėžėti jus ar tiesiog palakstyti.

• Neperšlampamos pirštinės būtų privalumas net ir per didelį minusą, nes sniegas šlapias. O sušlapus pirštinėms, mažieji pirštukai kaip mat sušals.

• Nepaleiskite vaikų, kurie dar gerai nepasiekia žemės sėdėdami rogėse, čiuožti nuo kalno vienų. Nors priekyje nėra medžio ar stulpo, tačiau nuo aukštesnio kalno, lėkdamas didesniu greičiu vaikas iš rogių gali iškristi, rogės gali apvirsti. Didelių traumų gal ir išvengsime, tačiau namo grįšite tikrai su nemenku gumbu.

• Gerai apžiūrėkite kalną, kuriuo čiuožinėja vyresnieji. Jie jau nebijo nukristi nuo rogių, neretai net daro tai tyčia – juk taip smagiau. O po sniegu gali būti pasislėpę įvairūs aštrūs metaliniai daiktai ar kitos šiuklės. Išlindusi ir įšalusi medžio šaka gali gan rimtai sužaloti jūsų vaikus.

• Dar viena labai linksma ir naudinga pramoga – paukščių maitinimas. Ypač patinka vaikams. Kadangi jų rankelės trumpos, o norisi kuo arčiau prieiti prie baltųjų gulbių, dažnai vaikai drąsiai lipa apšalusiais upės ar ežero kraštais. Neleiskime ten vaikų ir nelipkime patys. Vietomis ledas gali būti apgaulingas ir suplonėjęs. Žinoma, krante nepaskęsime, bet šlapi drabužiai ir išgąstis garantuotas. Dar paminėsiu, kad išalkę gyvūnai yra gana agresyvūs ir pikti. Tikrai nepatartina siūlyti vaikui prieiti arčiau ir iš rankos maitinti. Noriu pridurti, kad kalbu apie neseniai matytas realias situacijas.

• Nepalikite vienų vaikų čiuožyklose ant pliko ledo. Net nereikia aiškinti, kokios traumos laukia. Dabar turbūt jūsų šypsena veide sako, kad viską žinote. Tai kodėl tuomet dvimečiai, trimečiai laksto be tėvų priežiūros. Neseniai matytas vaizdas sukrėtė. Todėl šį punktą žymiu kaip labai svarbų. Tėvelis atvedė du mažamečius pasidžiaugti ledu ir, kol mažieji nesėkmingai bandė atsistoti, atsakingai žvalgėsi į šonus krante. Vienam iš berniukų nukritus ir skaudžiai susitrenkus nugarytę, tėvas paguldė jį ant sniego ir žaidė su vyresnėliu toliau. Sustingau ir stebėjau. Visgi, pamatęs, kad mažasis jau nebepakyla, pagaliau parnešė jį į mašiną.

• Grįžom namo. Žiemą namai irgi kitokie. Dažnas iš mūsų turi galimybę pasikurti krosnį ar židinuką dėl šilumos. Prastai šildomuose butuose naudojami elektrinės ar tepalinės krosnelės. Niekada, pažymiu, niekada nepalikite miegoti vaikų vienų tame pačiame kambaryje, kur yra įjungti visi šie prietaisai. Šiuo atveju nepasakosiu kodėl, paskutiniųjų dienų įvykiai tą jau įrodė…..

Šalta ir pusnynuose paskendusi žiema yra labai nuostabi.  Džiaukimės ir mėgaukimės visais jos teikiamais malonumais, tik nepamirškime saugumo ir  nepameskime galvos.

Dėkojame už pokalbį bei puikius patarimus klinikos „Mama, aš sergu“ vaikų ligų gydytojai, vaikų pulmonologei-alergologei dr. Indrei Būtienei bei visam šauniam specialistų būriui.

Informacinio švietimo projekto www.vaikodiena.lt informaciją naudoti komerciniais tikslais be raštiško www.vaikodiena.lt sutikimo draudžiama.