Sugebėjimas klausytis, kai vaikai rėkia, zirzia ar priešgyniauja, tikrai nėra lengva, tačiau būtent taip elgiasi mąstantys ir rūpestingi tėvai, kurie suvokia, kad pirmiausia reikia suprasti, kodėl vaikas taip elgiasi, o tik po to reaguoti.
Visi amžiaus tarpsniai yra savaip sudėtingi ir kartu žavūs. Štai šešiametis gali tris kartus per dieną „apdovanoti“ jus pykčio įniršio priepuoliu, o dvylikos metų vaikas būti nuolat irzlus ir nesukalbamas. Ne mažiau nerimo keltų ir paauglys, kuris visą savaitgalį nesugeba pakilti iš lovos. Tokiais atvejais galima imti ir sureaguoti, pavyzdžiui, apšaukti ar pamokyti, tačiau kur kas svarbiau yra suprasti, kaip jaučiasi vaikas, ir rasti būdus, kaip su juo pasikalbėti.
Psichoanalitikė Laurie Hollman tinklalapiui Huffingtonpost.com atskleidė, kaip išmokti sulaikyti riksmą viduje ir išlaikyti ramybę išorėje. Štai penki L. Hollman patarimai:
- Pirmiausia atsitraukite ir pabandykite tapti puikiu stebėtoju.
- Pastebėkite, kada ir kaip dažnai toks elgesys kartojasi.
- Bandykite suprasti, kas dedasi jūsų vaiko viduje, ką jis išreiškia savo veiksmais.
- Mokykitės iš savo paties jausmų. Jei norisi rėkti, tikėtina, kad jūsų vaikas jaučiasi taip pat. Ieškokite paaiškinimo, kas galėjo sukelti tokias vaiko emocijas.
- Jei vaiką auginate ne vienas (-a), prašykite savo partnerio paramos ir jeigu jaučiate, kad imate prarasti savitvardą, bent keliolikai minučių išeikite iš kambario ar namų, kad jūsų emocijos nurimtų.
Ramaus tėvų elgesio privalumai
Kai kritinėje situacijoje sugebate išlikti ramūs ir tai pajaučia jūsų vaikas, jis jaučiasi mylimas ir saugus. Vaikas puikiai supranta, kad jo elgesys jus liūdina, kartu mato, kiek pastangų jūs įdedate, bandydami jį suprasti. Tai kuria pasitikėjimą ir, esant tokiam santykiui tarp tėvų ir vaikų, atsiranda noras kalbėtis ir pasidalyti savo rūpesčiais.
Jausdami jūsų norą padėti, o ne nubausti ar pamokyti, vaikai pajaučia norą su jumis kalbėtis. Šaukdami vaikus tik dar labiau atstumsite, išlikdami ramūs, kursite saugų ryšį, todėl vaikai ims labiau jumis pasitikėti ir nebijos pasidalyti tuo, kaip jie jaučiasi.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą