DOVANA SEPTYNMEČIUI – SULENKIAMAS PEILIS

Žinoma, yra pavojus įsipjauti. Tačiau drožinėjimas vaikams teikia malonumą ir nusiraminimą karštligiškoje kasdienybėje, tikina šveicarų gamtos pedagogas Felixas Immleris.

Anksčiau septynerių ar aštuonerių sulaukęs vaikas gaudavo dovanų sulenkiamą peiliuką. Šiandien taip nebėra, ar ne?

Anksčiau Šveicarijoje buvo tokia tradicija. Šiandien padėtis pasikeitė. Man keturiasdešimt metų, ir jei kas pradinėje mokykloje būtų paklausęs, kuris iš vaikų turi sulenkiamą peiliuką, greičiausiai būtų atsiliepę 16 iš 20 vaikų. Šiandien turbūt nė pusė vaikų neturi sulenkiamo peiliuko.

Nuo ko tai priklauso?

Manau, vaikai šiandien turi daug didesnį pasirinkimą, ką veikti laisvalaikiu. Jei vaikystėje namie būčiau turėjęs Playstation, turbūt taip pat mažiau laiko būčiau praleidęs miške ir mažiau drožinėjęs. Sulenkiamą peiliuką visada turėdavau po ranka.

Tačiau daugelis tėvų baiminasi, kad jų vaikai gali susižeisti.

Tai tiesa, daugelis labiau baiminasi nei anksčiau. Tėvai, kurie patys moka drožinėti, daug anksčiau įduoda savo vaikams į rankas sulenkiamą peiliuką. Drožinėti, žinoma, ne tas pats, kas žaisti futbolą, kai gali paduoti vaikui kamuolį, ir jis jau žaidžia. Drožinėjant, bent iš pradžių, reikalingas vadovavimas.

Ar iš tikrųjų didelis pavojus susižeisti?

Taip, žinoma, juk rankose aštrus peilis. Kita vertus, ar didelis pavojus, kad vaikas užsigaus mindamas dviratį? Kiekvienas vaikas, kuris mokosi važiuoti dviračiu, bent kartą nusibalnoja nosį. Lygiai taip pat kiekvienas vaikas, kuris mokosi drožinėti, bent kartą įsipjauna. Kasmet mokau drožinėti beveik tūkstantį vaikų, ir po tris ar keturis kartus kasmet važiuoju pas gydytoją, kad susiūtų žaizdą. O pleistrus dalinu beveik kiekvienoje vaikų grupėje. Kol vaikas neužtikrintai naudojasi peiliu, geriausia, kai šalia jo būnama nuolat.

Kokio amžiaus vaikai gali pradėti drožinėti?

Manau, prasminga pradėti nuo penkerių metų, jei šalia yra suaugęs žmogus. Iš savo patirties galiu sakyti, kad vaikai, kurie patys dar negali atlenkti ir vėl sulenkti didelės geležtės, turi per mažai jėgų nudrožti medžio pliauską. Pirmasis pratimas vaikui galėtų būti nudrožti žievę nuo šviežiai nupjautos lazdyno šakos. Galima truputį prilaikyti vaiko ranką, kad jis suprastų, kaip tai daroma. Tačiau neišleiskite penkiamečio vieno į mišką. Vaiką reikia lydėti iki bus matyti, kad vaikas jaučiasi užtikrintai.

Lazdyno šaka geriausiai tinka pirmiesiems drožinėjimams?

Ne, tiesiog lazdyno šaką rasi visur, ir žievė labai lengvai atsiskiria, ją nesunku nulupti ir pirštais. Taigi vaikai gali visai lengvai pašalinti žievę peiliu. Ir štai jums daili, balta lazdelė – nuostabu.

Daugelis tėvų nori, kad jų vaikams būtų ne tik smagu, bet ir naudinga. Kokių gebėjimų vaikai įgyja drožinėdami?

Pirmiausia nedera vaikams drausti to, kas juos brandina. Vaikai puikiai žino, kad peilis aštrus ir gali būti pavojingas. Anksčiau esu dirbęs vaikų globos namuose, kaip tik tuo metu studijavau gamtos pedagogiką. Iš pradžių truputį nusivyliau, nes supratau, kad vaikai neturi jokio noro eiti su manimi į gamtą. Ieškojau, už ko užsikabinti, ir klausiau savęs, kas vaikus domina gamtoje? Ir tada man atėjo mintis, kad vaikus domina viskas, kas gąsdina mus, auklėtojus: jie nori kurti laužą, pasidarbuoti kirviu, laipioti į medžius. Ir drožinėti. Vaikai nori išmėginti savo ribas ir gebėjimus. Ir kai jiems pavyksta pereiti per upelį balansuojant ant drėgno, samanomis apaugusio medžio kamieno, vaikai jaučiasi ūgtelėję per visą sprindį, – kadangi susidorojo su iššūkiu. Lygiai tas pats su sulenkiamu peiliuku.

Kitaip tariant, šis užsiėmimas padeda ugdyti pasitikėjimą savo jėgomis?

Taip, vaikų globos namuose mano grupėje buvo aštuoni vaikai, keturi iš jų kas rytą ir vakarą vartodavo ritaliną. Po pamokų jie nė dešimties minučių ramiai neišsėdėdavo prie namų darbų. Tačiau kai su šiais vaikais nuėjau į mišką ir leidau jiems išsidrožti kardą, jie dvi valandas susitelkę sėdėjo ant kelmų ir drožinėjo iš medžio kardus. O kai 18 valandą pasakiau jiems, kad metas grįžti vakarieniauti, jie norėjo pasilikti dar ilgiau.

Vadinasi, drožinėjimas veikia raminamai?

Vaikai drožinėdami lavina koncentraciją, ištvermę, formos pojūtį. Be to, drožinėjimas gali ugdyti kūrybiškumą.

Galbūt Jūsų knygų populiarumas rodo, kad tėvai vėl nori priartinti prie vaikų tokius laiko išbandytus užsiėmimus kaip drožinėjimas?

Manau, tėvai vis geriau supranta, kad jų vaikas daug harmoningesnis, jei nuolat nesėdi prilipęs prie kompiuterio ekrano. Jis lengviau nueina gultis ir geriau išsimiega, jei prieš tai valandą pabūna gryname ore. Nenoriu keiksnoti kompiuterinių žaidimų, aš ir pats daug laiko praleidžiu internete, tačiau turi būti pusiausvyra.

Aštuonios svarbiausios drožinėjimo taisyklės:

Kas drožinėja, tas sėdi! Geriausia ant medžio kamieno ar akmens. Jokiu būdu nedirbti stovint.

Visada drožti tik nuo savęs, o ne į save.

Sėdėti rankos atstumu nuo kaimyno. Prieš pradėdami drožinėti, vaikai turėtų ištiesti ranką ir patikrinti, ar nieko nekliudo.

Būtinai drožinėti peiliu su aštria geležte! Buki peiliai pavojingi, nes jie stipriau spaudžiami ir gali nuslysti šalin.

Sulenkiamą peiliuką kitam perduoti prieš tai sulenkus.

Neraižyti žaliuojančių medžių. Žievė saugo medį nuo ligų ir karščio. Be to, paviršiaus sluoksniuose esančiais siaurais kanalais medžio viršūnei tiekiamas vanduo ir maisto medžiagos. Įpjovos pažeidžia šiuos kanalus ir medis gali nudžiūti.

Jei drožinėjimui pasirenkamas keletą geležčių turintis šveicariškas peilis, būtina dirbti atlenkus tik vieną įrankį.

Jei peilis nebenaudojamas, būtina padėti į vietą!

Kalbino Anke Schipp

Vertė Dangė Vitkienė