Papildomas vaikų ugdymas, Patarimai/rekomendacijos, Psichologija

VAIKŲ TALENTAI – SVAJONĖS LINK

Kai buvau maža, pamenu, dauguma vaikų, paklausti, kuo nori būti, atsakydavo, kad kosmonautu, gaisrininku ar balerina. Dabar, galbūt, mažieji labiau trokšta tapti IT specialistais ar manekenėmis. Tikiu, kad kiekviena svajonė gali tapti realybe, jei tik kasdien jos link žengtume bent žingsnelį. Jei tau vaikų svajonės atrodo svarbios ir norėtum geriau suprasti, kaip mažylio talentus laiku pastebėti ir tinkamai ugdyti, šiuo straipsniu kviečiu apie tai susimąstyti.

Psichologijos žodyne gabumai apibrėžiami kaip individualios žmogaus savybės, lemiančios jo veiklos sėkmę tam tikroje srityje. Šios savybės nėra statiškos, taigi neugdomos, gali sunykti ar visai nepasireikšti. Vaikystėje apleidęs talentą žmogus vėliau virsta piktu, nelaimingu, visus erzinančiu suaugusiuoju. Kaip tai nutinka?

Prarastas talentas

Visų pirma, gabius vaikus atpažinti nėra paprasta. Gabumai gali pasireikšti labai skirtingai: vieniems ankstyvoje vaikystėje, kitiems tik paauglystėje. Kartais gabumai aiškiai matomi tik labai siauroje, pvz., muzikos srityje, o kitose vaiko pasiekimai gali būti žemesni nei vidutiniai. Gabus vaikas gali turėti netgi elgesio problemų ar specialiųjų poreikių. Todėl mokslininkai niekaip nesutaria dėl vieno aiškaus apibrėžimo, padedančio atpažinti gabius vaikus. Be to, kiekvienas gabumas turi vadinamąjį jautrumo periodą, kai tinkamai ugdomas gali vystytis sparčiausiai, o pavėlavus prarandamas natūralus vaiko susidomėjimas ir tikrai aukštų rezultatų dažnai nepasiekiama…

Kartais talentas neatskleidžiamas, nes tėvai, užuot atsižvelgę į tikruosius vaiko gabumus, veda jį kitu keliu – ten, kur madinga ar kur patogiau, arba tiesiog pasinaudoja vaiku pildydami savo pačių nepasiektas svajones. Tokių klaidų galima išvengti, jei vaikas bus suvokiamas kaip skirtinga asmenybė ir jei jo interesai bus priimami pagarbiai. Paprastai užtenka atidžiai stebėti, palaikyti vaiko susidomėjimą ir jis pats parodys, kuriuo keliu gali eiti. Taigi, nors ugdymo problema atrodo gana paini ir nėra paprastos instrukcijos, tinkamos visiems atvejams, visgi pabandykime paieškoti bent keleto gairių.

Kas padeda išskleisti potencialą?

Pagal naujausius mokslininkų pateikiamus apibrėžimus, gabumai suprantami kaip potencialas, kuris gali būti vystomas, t. y. pabrėžiama ne tik tai, ką vaikas pasiekia, bet ir tai, ką jis gali pasiekti. Vaiko aplinka lemia, ar jo potencialas bus išvystytas ir virs pasiekimais. Vienas žymiausių šios srities tyrinėtojų A. J. Tannenbaumas nurodo tokius gabumų realizacijai svarbius veiksnius: bendrieji ir specialieji intelektiniai gebėjimai, pvz., muzikai, matematikai, dailei; neintelektiniai veiksniai, pvz., motyvacija, savivertė; aplinkos veiksniai, pvz., šeima, visuomenė; atsitiktiniai veiksniai, pvz., laimėjimas konkurse. Didžiausią įtaką vaiko gabumams virstant talentu, tyrėjo nuomone, turi papildomas ugdymas, veikla. Tėvai gali padėti vaikui parūpindami jam lavinančių žaidimų, bendraudami ir žaisdami kartu, parinkdami jam tinkamą ugdymo įstaigą, būrelį.

Ypač imlūs vaikai

Kiekvienas sveikas vaikas turi didelį gabumų potencialą, tačiau kai kurių šis potencialas yra milžiniškas. Gabų vaiką auginti yra tikras iššūkis: jis pernelyg jautrus, nesilaiko taisyklių, užduoda per daug sudėtingų klausimų, yra ne toks kaip visi, tačiau įdomus, atkaklus, kūrybingas. Aptarkime keletą gabiems vaikams būdingų savybių bei poreikių.

Imlumas informacijai

Gabių vaikų suvokimo ypatumai kartais lyginami su viską sugeriančia kempine. Jie puikiai sutelkia dėmesį, įsimena informaciją, vienu metu gali sekti net kelis įvykius. Tėveliams svarbu pasirūpinti papildomu vaiko ugdymu, užklasine veikla, lavinančiais žaidimais, koncertų, parodų, muziejų lankymu, knygų skaitymu, kitaip nuobodžiaujantis vaikas gali tapti irzlus, hiperaktyvus, netinkamai elgtis.

Jautrumas

Jis pasireiškia didesniu jautrumu aplinkos stimulams, intensyviomis ir greitai kintančiomis emocijomis. Gabieji stipriau nei daugelis reaguoja į aplinkinių pastabas, su bendravimu ar pasiekimais susijusias situacijas. Suaugusieji turėtų ramiai ir kantriai reaguoti, užjausti, mokyti vaiką nusiraminti. Parodyta kantrybė būtinai atsipirks, o tinkamai įvertintas jautrumas padės vaikui pasiekti kur kas didesnių tikslų ateityje.

Interesų stiprumas

Jau dvejų trejų metų vaikai gali ilgam sukoncentruoti dėmesį į vieną jiems patinkančią veiklą. Jie gali keletą dienų daryti tai, kas juos ypač žavi (paprastai tai nebūdinga šio amžiaus vaikams). Ir vėliau šie vaikai užsispyrusiai siekia savo tikslo ir žaisdami, ir dirbdami. Vaikui svarbu jausti suaugusiųjų palaikymą, net jei jiems vaiko tikslas neatrodo rimtas ir svarbus.

Noras tobulai atlikti darbą

Pernelyg dideli reikalavimai, kuriuos gabieji kelia patys sau dėl patirties stokos, dažnai lemia frustraciją, nepasitenkinimą savimi. Suaugusieji gali padėti vaikui mokydami sėkmingų problemų sprendimo strategijų, pvz., pasirinkti labai konkrečią ir siaurą problemą, kurią jis pirmiausia turėtų išspręsti. Geriau skatinti vaiką lyginti savo pasiekimus su savo jau pasiektu rezultatu, o ne su kitais ar įsivaizduojamu modeliu.

Kūrybingumas

Jis pasireiškia gebėjimu nestandartiškai atlikti vieną ar kitą darbą, lakia vaizduote, gebėjimu fantazuoti, rasti daug įvairių vienos problemos sprendimo būdų. Svarbu vertinti vaiko individualumą, leisti išbandyti net ir keistas idėjas, nesišaipyti, nekritikuoti, neversti elgtis taip, kaip elgiasi visi.

Humoro jausmas

Ši savybė neretai apsaugo vaikus nuo nemalonių išgyvenimų. Vaikų vaizduotė tokia gyva, kad jie dažnai sugeba įžvelgti juokingas ir šmaikščias smulkmenas. Suaugusieji gali paskatinti pasitelkti humoro jausmą, kai vaikas patiria stresą dėl savo kitoniškumo, pvz., bendraudamas su bendraamžiais.

Apibendrinant galima sakyti, kad gabiesiems svarbu netrukdyti eksperimentuoti, išbandyti kylančias idėjas, nuolat ieškoti naujos veiklos, padedančios ugdyti ir išskleisti turimą potencialą, palaikyti, užjausti, kai vaikas kenčia dėl savo jautrumo, kitoniškumo.

Jei vaikas nerodo akivaizdžių gabumų

Visų pirma, geriau tikėti, kad tavo vaikas yra gabus, nei pirma laiko jį nurašyti. Būtent taip pasielgė ir vieno ypatingo vaiko mama K. Barnett, vėliau apie savo išgyvenimus papasakojusi kritikų puikiai įvertintoje knygoje Mano mažasis genijus. Mažajam Džeikobui buvo nustatytas autizmo sutrikimas, tačiau mamos palaikomas ir skatinamas po kiek laiko jis tapo tikru mokslininku. Džeikobo mama tiki, jog visi vaikai yra išskirtiniai, tereikia įsiklausyti į jų norus ir, užuot bandžius ištraukti iš susikurto pasaulio, pasistengti jame rasti ką nors gražaus ir gero. Žinoma, tai nėra lengva, jei vaikas yra lėtesnis, nedrąsiai priimantis naujoves, greitai prarandantis susidomėjimą ar sunkiau išmokstantis naujus dalykus. Kartais tenkinti vaiko norų neišeina, nes jie greitai keičiasi, yra neišreikšti, destruktyvūs. Tokiais atvejais tėvams tenka būti aktyvesniems ir labiau kontroliuojantiems nei auginant iš prigimties imlų vaiką. Rezultatas galbūt irgi nebus toks įspūdingas, tačiau pasistengti verta. Verta nuolat rodyti vaikui meilę ir pritarimą, ypač kai nesiseka, nes tai skatins jį labiau pasitikėti savimi ir bandyti iš naujo.

Naujovių nebijoti padės tokios strategijos kaip supažindinimas su situacija iš anksto, palaipsniui ar vis nauju būdu, veikimas kartu. Pvz., nusprendus vesti vaiką į naują būrelį, galima iš anksto papasakoti, kas bus daroma, individualiai pabendrauti su mokytoja, išbandyti naują veiklą namuose ir pan. Kartais gerai ir su vaikų psichologu pasitarti ieškant būdų, kaip įveikti vaiko baimes, padėti geriau susikaupti mokykloje. Lėtesniam vaikui, kaip ir labai imliam, papildomas ugdymas yra svarbus, tik  pirmuoju atveju tai reikalinga potencialui išskleisti, o antruoju – potencialui ugdyti. Pats svarbiausias ugdymas pirmiausia vyksta namuose. Kiekvienam vaikui reikalingas bendravimas su tėvais, bendra kasdieninė buitinė veikla, lavinantys žaidimai. Prisimenant jau minėtą Džeikobo mamos pavyzdį, galima stebėti vaiko susidomėjimą kokiu nors objektu, veikla, garsu ir bandyti tą susidomėjimą ilgiau išlaikyti prisijungiant, siūlant panašią veiklą, padrąsinant, įvertinant pastangas. Ieškant papildomo ugdymo būrelių, reikėtų pirma susipažinti su pedagogu ir įvertinti, ar jo vertybės, savybės, mokymo stilius atitiks tavo vaiko poreikius. Svarbu pastebėti, ar pedagogas užmezgė šiltą asmeninį kontaktą su vaiku, ar atpažįsta jo stipriąsias ir silpnąsias vietas ir ar sugeba vaiką padrąsinti, nuraminti, sudominti, įkvėpti. Geras pedagogas myli savo darbą ir gerbia savo mokinius.

Taigi, netgi auginant ne tokį imlų vaiką galima ir būtina ugdyti jo gabumus, ypač kai jis yra ikimokyklinio amžiaus, kada visų vaikų imlumas būna didžiausias. Itin svarbu tikėti savo vaiku, atsižvelgti į jo poreikius, parinkti juos atitinkančią veiklą, ugdymą. Taip pat svarbu nekankinti vaiko savo dideliais lūkesčiais ir geriau suteikti pagalbą dažniau pakartojant, primenant, nukreipiant.

Švietimo, meno ir kūno kultūros specialistų ugdymo rekomendacijos įvairiai veiklai, tinkamai pagal vaiko amžių:

Muzikinis ugdymas nuo 3 mėn. su mama, nuo 3 m. savarankiškai.

Meninis ugdymas nuo 2–3 m.

Meninė gimnastika, sportiniai šokiai nuo 6–7 m.

Dailusis čiuožimas nuo 7–9 m.

Tenisas nuo 8–10 m.

Krepšinis, futbolas, tinklinis nuo 9–11 m.

Rytų dvikova berniukams nuo 10–13 m.

Papildomo ugdymo sąlygos:

Neapkrauti vaiko būreliais.

Geriau būrelius išbandyti paeiliui.

Geriau vienas nei keli būreliai per dieną.

Atsižvelgti į vaiko adaptaciją būrelyje.

Išbandyti įvairią veiklą.

Nereikalauti rezultato ikimokykliniame amžiuje.

Paskatinti, tačiau neversti lankyti būrelio.

Vengti stereotipinio, vienpusiško ugdymo.

Paprastai užtenka atidžiai stebėti, palaikyti vaiko susidomėjimą ir jis pats parodys, kuriuo keliu gali eiti.

Būtina ugdyti vaiko gabumus jam esant ikimokyklinio amžiaus, kada jo imlumas yra didžiausias.

AUŠRA ŠŪMAKARIENĖ

Informacijos šaltinis: bernardinai.lt

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.