„Nenugriaukit“, – mirga spalvotos raidės Antakalnio vaikų prašyme palikti ramybėje jų pamėgtą žaidimų aikštelę. Vaikų tėvai ir keliolika vyresnio amžiaus gyventojų kovoja dėl jos jau keletą metų – vieniems rūpi žaidimų vietą išsaugoti, kitus erzina triukšmas. Nuolat gyventojų parašais „už“ ir „prieš“ užversta savivaldybė aikštelę skubėjo įrengti negavusi Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo, ir dabar suka galvą, ką daryti su Statybos inspekcijos baudomis. Vaikų žaidimo aikštelė pripažinta „savavališka statyba“, ją gali tekti nugriauti, iškelti arba susimokėti už įteisinimą. Savivaldybės atstovai sako aikštelės griauti nenorintys ir netrukus priimsiantys sprendimą dėl jos likimo.
Aikštelę norėjo pastatyti iki šalčių
Prieš trejus metus Antakalnyje gyvenančių tėvų pastangomis, surinkus parašus, šalia Tverečiaus 16, 18 ir 20 namų išdygo žaidimų aikštelė vaikams. Už įrenginio statymą pasirašė 66 gyventojai – tiesa, dalis kaimynų tvirtino, kad negali pakelti vaikų erzelio, aidinčio uždarame kieme. Po kurio laiko, kaip jau rašė Alfa.lt, paaiškėjo, kad žaidimų aikštelė buvo statoma laiku nesutvarkius reikiamų dokumentų.
„Keliems gyventojams atseit vaikų keliamas triukšmas trukdo, jie užsiundė Statybų inspekciją, ši padavė į teismą – bent jau taip sakė, kai skambinau į savivaldybę. Sakė, kad aikšteles statė be leidimo, atgaline data tvarkė dokumentus, ir dabar jas reikia nugriauti“, – pasakojo su vaiku dažnai į aikštelę ateinanti jauna mama.
Žaidimų aikštelę Tverečiaus g. 18 suskubta statyti prieš trejus metus, norėta, kad ji kieme atsirastų dar prieš šalčius. „Kadangi buvo mero pavedimas iki šalčių įrengti aikšteles, iki statybų pradžios nebuvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas bei pritarimas statybai. Aikštelės statybą gyventojas iš Tverečiaus g. 18 namo apskundė Statybos inspekcijai, ji paskyrė Vilniaus miesto savivaldybei baudą – 1500 litų. Per tą laiką buvo gauti visi reikalingi dokumentai aikštelės statybai“, – aiškino Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Mikalauskienė.
Tuo metu buvo priimtas sprendimas ne mokėti baudą, o bylinėtis. Liepos pradžioje gauta teismo nutartis, kad už savavališką statybą vis tiek teks sumokėti arba aikštelę iškelti į kitą vietą.
„Mes tiesiog turėjome tuometinės valdžios įpareigojimą kuo skubiau iki žiemos pastatyti aikšteles. Sutartis buvo pasirašyta rugpjūčio viduryje, iki šalčių reikėjo pastatyti nemažą kiekį aikštelių. Pastatyta 220, visos kitos įteisintos, turi Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, schemos suderintos.
Mes vykdėme lygiagrečiai ir statybos, ir įteisinimo procedūras, o kadangi vienas gyventojas yra nepakantus vaikams, apskundė mūsų statybas, ir nors jau buvo paduoti visi dokumentai, dar neturėjome tarnybos sutikimo, Statybų inspekcija pradėjo procedūras“, – sakė I. Mikalauskienė, pridūrusi, kad į biurokratizmo pelkę įklampino dviejų savaičių neatitikimas paduodant dokumentus.
Susimokėti arba griauti
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 metais iš dalies tenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį miesto savivaldybei dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nugriaunant sūpynes, nusileidimo kalnelį, bokštelį ir sutvarkant statybvietę. Teismas nustatė, kad pažeidimai gali būti pašalinti, o ginčijami statiniai įteisinti, ir savivaldybę įpareigojo per pusmetį sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Neįvykdžius reikalavimo, per tris mėnesius savo lėšomis savivaldybė turėjo žaidimų aikštelę nugriauti.
Per nustatytą laiką Vilniaus savivaldybei dokumentų nesutvarkius, leista pačiai inspekcijai nugriauti statinius ir išieškoti lėšas iš miesto valdytojų. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismas apeliacinį skundą atmetė. Sprendimas griauti liko galioti.
Vilniaus vadovai, pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos, svarsto galimus sprendimus.
Savivaldybė dar galėtų sumokėti savavališkos statybos įteisinimą ir iki šių metų rugsėjo 5 dienos gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Jeigu tai nebus padaryta, gruodžio 5 dieną žaidimų aikštelės daugiabučių pašonėje neliks.
Savivaldybės atstovai tikino, kad griauti naujos gyventojų pamėgtos žaidimų aikštelės nenorėtų.
Dėl aikštelės kovoja ir Karoliniškėse
Rasti kitą vietą vaikų žaidimų aikštelei netoli Tverečiaus gatvės daugiabučių gali būti itin sunku.
„Visur kitur, kur bent kiek lygesnis plotas, arba nutiestos komunikacijos, arba požeminiai garažai, kurių stogai užsėti žole. Fiziškai neįmanoma aikštelės iškelti“, – tokiam žingsniui nelinkusi pritarti viename iš Tverečiaus gatvės namų gyvenanti Kristina, kuriai, kaip ir daugeliui jaunų vaikų turinčių šeimų, ši aikštelė – vienintelė šalia esanti saugi žaidimų vieta.
Statant šią aikštelę, buvo pašalinti nuo sovietų laikų rūdijantys įrenginiai, liko tik dvi sūpynės, iš kurių vienos – ant skardžio prie kelio, nuo jų vaikai gali lengvai nukristi, ir smėlio dėžės likučiai, tapę valkataujančių kačių tualetu. Artimiausios žaidimų aikštelės, į kurią vaikus vesti siūlo jų triukšmu nepatenkinti kaimynai, yra gerokai per toli – į vieną jų, už Antakalnio gatvės, mažiems vaikams tektų pėdinti per pusę mikrorajono.
„Į šalia esantį mišką vienų vaikų neleisiu niekada, nes ten bomžai įsirengę stovyklavietes. O ši žaidimų aikštelė mums po langais, vaikus visą laiką matome.
Vaikai čia bendrauja, susiranda naujų draugų, skelbimuose apie parduodamus butus visada dedama ir žaidimų aikštelės nuotrauka, akcentuojama vaikams palanki aplinka. O dabar vaikai grįžta namo verkdami, kad aikštelės nebebus, nepatenkinti vyresnio amžiaus kaimynai grasina policija. Mano dešimtmetį sūnų viena skundų dėl aikštelės iniciatorė pagrasino apipilti vandeniu, nes trejų metų brolis užėjo už šalia aikštelės esančių krūmų“, – situaciją apibūdino Kristina.
Vieni vyresnio amžiaus aplinkinių daugiabučių gyventojai prisėda ant suolelio ir pasaugo, kad žaidimų aikštelės niekas nenusiaubtų, kiti skundžiasi ir grasina. Panašių konfliktų kyla ir kituose sostinės mikrorajonuose.
„Turime keletą konfliktinių vietų, Karoliniškėse pensininkai reikalauja, kad iškeltume žaidimų aikštelę, nes vaikai triukšmauja, nors pastatėme naują toje pačioje vietoje, kurioje buvo seni įrenginiai, ji numatyta pagal projektą. Yra tokių vietų, nors vaikai netriukšmauja taip kaip mašinos, įrenginiai“, – sakė miesto tvarkymo reikalų specialistė I. Mikalauskienė.
Statant žaidimų aikšteles, paprastai stengiamasi, kad jos nuo namų būtų bent dešimties metrų atstumu.
Žaidimų aikštelę išsaugoti norintys tėvai svarsto teismo nutartį apskųsti kaip trečioji šalis, argumentuodami, kad nebuvo atsižvelgta į vaikų interesą. Savaitgalį jie vėl rinko parašus ir bandė susitarti su kaimynais, plėšiusiais negriauti aikštelės raginančius vaikų plakatus. Vilniečiai stebėjosi, kad tiek aistrų kyla dėl neva vaikų keliamo triukšmo, kai iš tiesų daug labiau gyventojų ramybę drumsčia automobilių signalizacijos, transporto ūžesys.
Prieš įrengiant žaidimų aikštelę, jos nenorintys pasirašė 16 gyventojų, vėliau savivaldybė sulaukė per 40 už vaikų žaidimų vietą pasisakiusių parašų.
„Savivaldybė žiūri daugumos“, – paaiškino Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.
Socialiniame tinkle „Facebook“ informacija apie ketinimą nugriauti aikštelę pasidalijusi vilnietė pasakojo, kad atsikraustyti į vieną iš Tverečiaus gatvės daugiabučių ją paskatino būtent galimybė turėti saugią vietą vaikams žaisti. Susirūpinusi mama klausė mero Remigijaus Šimašiaus, ar galima aikštelę palikti ramybėje – šis pažadėjo darysiantis viską, kad „absurdiškas griovimas“ neįvyktų.
Vaikų žaidimo aikštelė Tverečiaus gatvėje (Vilnius) (Alfa.lt skaitytojo nuotr.)
Rugilė Audenienė
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą