Pratybos ir kuprinės – labiausiai nepasiturinčių šeimų kišenes plėšiantys prieš mokslų sezono pradžią daiktai. Sunkiau besiverčiantiems padedančių organizacijų atstovai griebiasi už galvų: už pratybas ketvirtokui teko pakloti 36 eurus, uniforminis švarkas berniukui kainuos 55 eurus. „Išleisti kelis vaikus į mokyklą gaunant 45,6 euro valstybės paramą nerealu“, – įsitikinusi organizacijos „Ištiesk pagalbos ranką“ direktorė Loreta Mickūnaitė.
Uniforma – už 80 eurų
Prienų rajone tėvui, kuris po žmonos žūties vienas augina keturis vaikus, reikia juos aprūpinti batais, striukėmis, mokykliniais reikmenimis. Pasvalio rajone vyrui, vienam auginančiam du sūnus, būsimus šeštoką ir ketvirtoką, pusdienį dirbančiam pas ūkininką, po žmonos mirties sunkiai brendančiam iš skolų, teks spręsti, kaip įsigyti sportinę aprangą ir kitus reikalingus dalykus. Jurbarko rajone trims būsimiems pirmokams reikia visko – pradedant pieštukais ir baigiant avalyne vaikščioti po klasę. Tai tik keli pagalbos šauksmai „Facebook“ grupėje „Už pirmokus!“
Pernai spontaniškai susibūrusių žmonių, norinčių paremti į pirmą klasę žengsiančius sunkiau gyvenančių šeimų vaikus, kurių istorijas papasakojo socialiniai darbuotojai, buvo kiek daugiau. „Rėmėjų, palyginus su pernai, silpniau, o kainos labai didelės. Didžiausia problema šeimoms – uniformos, sportinė apranga ir pratybos.
Vakar vaikų teisių specialistė iš Pasvalio pirko vienai šeimai pratybas, susigriebė už galvos – sumokėjo 36 eurus. Išleisti kelis vaikus į mokyklą gaunant 45,6 euro paramą nerealu. Apie šeimas, kurioms pritrūko euro arba dviejų, kad gautų paramą, jau nekalbu. Tačiau čia ne euras kaltas, reikėtų sistemą keisti, galbūt mokykloms kai ką pirkti centralizuotai tiesiai iš gamintojo. Mat dabar prieš rugsėjį – atgaiva knygynams iš pratybų ir siuvykloms iš uniformų“, – sakė L. Mickūnaitė.
Pernai uniformą vienos šeimos iš Kauno vaikui ji pirko už 80 eurų. Jų iš viso reikėjo trijų. Blogiausia, kad šeima negalėjo įsigyti dėvėtų – uniformos mokykloje buvo šviežiai įvestos. Visus kitus mokyklinius reikmenis vaikams tėvai šiaip ne taip įsigijo patys.
„Uniforma uniformai nelygi. Neseniai buvau mokyklos, kurios nenorėčiau įvardyti, šventėje, vaikai jomis vilkėjo – dažniausiai „uniforma“ tik pavadinimas, iš tikrųjų tai gali būti vien švarkas. Vieną kaip tik užsakinėjame, kainuoja 55 eurus. Prie jo reikia ir marškinių, neisi su treningais, uniforma įpareigoja. Suvienodinimas gerai, bet kainos neatitinka pragyvenimo lygio“, – pasakojo „Ištiesk pagalbos ranką“ direktorė.
Būsimi pirmokai – tik su vieneriais džinsais
Mokslo metų pradžia, pasak šeimas, kurioms reikalinga parama, ir joms padėti norinčius žmones suvedančios organizacijos atstovės, bene labiausiai gąsdina kaimuose, mažesniuose miesteliuose gyvenančius tėvus. Mieste daugiau galimybių susirasti darbą, skurdas ten ne taip bado akis. Tuo metu kaimuose vos galą su galu suduria nemažai šeimų, kurios neturi žalingų įpročių, o kaip galėdamos kabinasi į gyvenimą.
Pernai Mažeikių rajone buvo ne viena šeima, kurios būsimi pirmokai turėjo vienerius džinsus mokyklai. Apie 1600 vaikų gavo nemokamą maitinimą, jiems reikėjo ir padėti apsirūpinti mokyklai reikalingais daiktais.
Tiesa, ne visos šeimos buvo linkusios priimti paramą ir taip tarsi pripažinti, kad pačios nesugeba pasirūpinti vaikais.
„Yra labdaringų iniciatyvų, nevyriausybinių organizacijų, bet žmonės, kuriems reikėtų paramos, ne visada supranta tą dalyką, – pernai Alfa.lt apie sunkiau besiverčiančių nuostatas pasakojo Mažeikių Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus. – Mūsų mąstymas labai įdomus: žmogus nori padėti žmogui, esame turėję atvejų, kai dėl to įsižeidžia, ko čia kišiesi į svetimus reikalus. Psichologija tokia, kad tie, kurie dar truputėlį juda, nenori imti. Nepribrendom, kai nuo dūšios duoda, suprask, kad nori padėti tau, o ne pasirodyti, ką turi.“
Paramos reikės tūkstančiams vaikų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiemet vienam vaikui kanceliarinėms prekėms visiems mokslo metams bus skiriama 45,6 euro. Vis dėlto išsiversti su šia suma būna sunku.
Vaikams dažniausiai reikalingos kuprinės, sportinės aprangos, flomasteriai, nors įvairių akcijų metu greičiau prisikaupia smulkesnių daiktų – pieštukų, sąsiuvinių. Rugpjūčio pabaigoje didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose žmones nupirkti mokyklinių priemonių tiems, kuriems jų labiausiai trūksta, kviesiančios akcijos „Būk pirmūnas“ organizatoriai skaičiuoja, kad kai kuriose savivaldybėse sąsiuvinių, liniuočių, pieštukų ir kitų priemonių surenkama tiek, kad socialiniai darbuotojai ir savanoriai jas savų neturintiems moksleiviams dalija visus metus.
„Kiek šeimų šiais metais reikės pagalbos, sunku prognozuoti, nes šiuo metu dar ne visi pateikę paraiškas, savivaldybės tikslios informacijos dar neturi, nors skaičiai išlieka gana panašūs. Pernai didžiausias mokinių, kuriems suteikta parama mokinio reikmenimis įsigyti, skaičius buvo didžiuosiuose miestuose: Vilniuje – 5793, Kaune – 4783, Klaipėdoje – 1667, didelis skaičius Marijampolėje – 1338, o Alytuje – 1222. Rajonuose daugiausiai skirta Vilniaus, Kauno, Vilkaviškio – 2231, Kėdainių – 2093 mokiniai.
Tačiau situacija yra tokia, kad galima pretenduoti tik į vieną tokią paramą per metus, o mokiniui reikia ne tik sąsiuvinių, flomasterių, pieštukų, sportinės aprangos, tačiau ir knygų, kartais uniformų“, – sakė ilgametis akcijos organizatorius Ramūnas Burokas.
Paramą Lietuvos mokyklinukams aktyviai renka užsienyje gyvenantys ir dirbantys tautiečiai. Pasak L. Mickūnaitės, vieni aktyviausių – Airijoje ir Danijoje gyvenantys žmonės. „Kai tiktai didesnė bėda, užsienio lietuviai labai daug padeda. Vietiniai irgi daro daug, bet jų galimybės ribotos: ten pirkti mokyklines priemones išeina kelis kartus pigiau“, – sakė sunkiai besiverčiančioms šeimoms padedančios organizacijos atstovė.
Dažnai mėgstamą argumentą apie tai, kad pašalpas gaunančios šeimos įpranta gyventi vien iš jų, L. Mickūnaitė linkusi iš dalies paneigti. Vienam žmogui išgyventi paprastai tenka 100 eurų, pašalpų sumos gerokai sutirpsta, jei žmogus ima auginti vištą, triušį ar karvę, pasisodina daržovių.
Paramą gauna ir tos šeimos, kurios turi žalingų įpročių. „Mes negalime pasakyti, kad neremiame šeimų su žalingais įpročiais – iš tiesų remiame ne jas, o vaikus. Jie turi apsiauti, apsirengti eidami į mokyklą, turėti priemonių, nes kitaip ką gi mes užauginsime“, – retoriškai klausė šeimoms padedančios organizacijos atstovė.
Kai kurie moksleiviai vengia rodytis pamokose, nes neturi reikiamų priemonių, aprangos.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą