Savo nuomonę išsako Greta Kacinauskaitė, VŠĮ „Start English“ direktoriaus pavaduotoja.
Klausimas: „ar mokyti ikimokyklinio amžiaus vaiką užsienio kalbos?“ vis dar išlieka diskusinis. Vieni specialistai teigia, jog užsienio kalbos mokymas yra žalingas, iškreipia gimtosios kalbos raidą bei patį požiūrį į ją. Kiti mano, jog pradėjus užsienio kalbos mokytis ikimokykliniame amžiuje pasiekiami aukštesni ir ankstesni rezultatai, maksimaliai išlavinama tartis. Kyla klausimas, ar įmanoma rasti komprosmisą tarp šių dvejų stovyklų?
Taip, galima. Vaikas gali pasiekti geresnių rezultatų pradėjęs užsienio kalbos mokytis ikimokykliniame amžiuje, tačiau mokymasis turi vykti pagal tam tikras gaires. Tad kokios tos gairės?
Pirmiausia, dėmesį reikėtų atkreipti į tai, jog tokio amžiaus vaikas neturi arba retai turi ankstesnių užsienio kalbos mokymosi patirčių. Patirtis, ypač pirmoji, žmogaus iti svarbi, kadangi pagal ją susiformuoja vėlesnės nuostatos bei elgesys. Svarbu, jog pirmoji patirtis besimokant užsienio kalbos būtų teigiama bei vaikas patirtų džaugsmą besimokydamas. Užsienio kalbos mokymosi ir teigiamų emocijų asocijavimas užtikrina tolimesnę motyvaciją besimokant.
Antra, mokymosi metodai privalo būti vaikui suprantami ir patrauklūs. Pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo žaidimo metodas. Mokymasi pagal didaktinio žaidimo principą galima priskirti prie aktyviųjų mokymosi metodų. Tokie metodai vaikui įdomūs, plėtojantys mokymosi motyvaciją. Pats žaidimo metodas vaikui gerai pažįstamas, kadangi jis šį taiko kiekvieną dieną pažindamas pasaulį, imituojamas suaugusiųjų veiklas. Tad, žaidimo perkelimas į užsienio kalbos mokymąsi yra, bene, tikslingiausia ugdymo forma tokio amžiaus vaikams.
Mokymosi metodai gali padėti išvengti gresmės suteršti, iškreipti požiūrį į gimtąją kalbą. Pasirinkus palyginimo metodą, galima sugretinti gimtąją ir užsienio kalbas. Per palyginimą ne tik greičiau įsimenama informacija, bet ir galima plačiai atskleisti gimtosios kalbos grožį ir išskirtinumą.
Trečia, vaikas turi turėti gimtosios kalbos pagrindus. Per pirmuosius tris žmogaus gyvenimo metus susiformuoja užsienio kalbai mokytis reikainga gimtoji kalba. Maždaug iki trijų metų vaikas eksperimentuoja, vartoja gimtąją kalbą, tačiau neitin suvokia simbolines reikšmes. Nuo trečiųjų metų žodynas pagausėja, pradedama kalbėti trumpais sakiniais, todėl jau galima pradėti mokytis ir užsienio kalbos. Kartais raida gali būti ankstesnė ar vėlesnė. Tokiais atvejais derėtų kreiptis į specialistą dėl konsultacijos.
Ketvirta, vaikas asociajuoja kalbą su daiktais, aplinka, žmonėmis. Pavyzdžiui, gimtąją kalbą vaikai sieja su tėvais, namais. Jei tėvai pradeda kalbėti kita kalba vaikas jaučiasi nesaugus, nesuprastas. Lygiai taip pat, jei vaikas mokosi užsienio kalbos, jį turi mokyti vienas ir tas pats asmuo. Taip ne tik išsaugomas saugumo, patogumo jausmas besimokant, bet ir atskiriamos erdvės, žmonės, kurių pagalba neįškraipomas, nesumaišomas tiek jau turimas gimtosios kalbos, tiek užsienio kalbos žodynai.
Štai pagrindinės gairės, kurios gali padėti išvengti grėsmių. Vadovaujantis jomis galima džiaugtis geriausiais užsienio kalbos ugdymo rezultatais.
Infomacijos šaltinis: Bernardinai.lt
Palikti komentarą