Nuolat akcentuojant prastėjančią vaikų mitybą, tėvai raginami pratinti atžalas prie sveikesnio maisto, valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Vis dėlto tėvai guodžiasi susiduriantys su vaikų protestais ir ieško būdų, kaip įkalbėti ar priversti mažuosius valgyti daržoves.
„Vakarų ekspresui“ apie nerimą keliančius keturmečio vaiko mitybos įpročius pasakojusi klaipėdiečių šeima guodėsi, kad vienas šeimoje augančių vaikų kategoriškai atsisako valgyti vaisius, daržoves ir uogas, nebent retkarčiais suvalgo gabalėlį agurko.
Tokia situacija, pasak L. Romeraitės dietoterapijos centro vadovės gydytojos dietologės Lauros Romeraitės, yra labai dažna ir, ko gero, pažįstama daugumai tėvų.
Telieka siūlyti
„Vaikai dažnai vaikystėje pasirenka kokius nors produktus, kurie jiems nepatinka savo spalva, konsistencija, išvaizda. Tai liečia ne tik daržoves, bet ir kitus produktus ar patiekalus, jie gali bet ko atsisakyti. Būna, atsiveda tėveliai vaikus, jų klausiu, ar vaikai valgo, pavyzdžiui, kruopas. Tėvai atsako, kad vaikai nemėgsta, o vaikai ima sakyti, kad mėgsta, tik mama negamina. Taip būna, kai tėvai vienąkart pasiūlo, vaikas atsisako, tėvai daugiau to produkto jam nebesiūlo“, – sakė gydytoja dietologė.
Pasak jos, daržovės ir vaisiai būtini ne tik vaikams, bet visiems žmonėms, kad gautų reikiamą kiekį skaidulų, vitaminų, mineralų. Vienas koks nors produktas reikalingų medžiagų, kurių yra daugiau nei 40, įvairovės tikrai neatstos, tad reikia, kad racione būtų kuo įvairesni produktai, įvairesnis maistas, reikia stengtis valgyti pagal sezoną, nes tuomet vaisiai ir daržovės turi daugiausia vitaminų.
L. Romeraitė aiškino, kad vienam žmogui per dieną rekomenduojama suvalgyti bent 400 gramų (dalinant į 5 porcijas) vaisių ir daržovių, pastarųjų turėtų būti daugiau nei vaisių.
Gydytojos dietologės teigimu, jei vaikas atsisako valgyti vaisius, daržoves ar uogas, negalima jo versti valgyti.
„Reikia ne versti, ne įkyriai siūlyti, tačiau kartkartėmis gražiai, žaismingai, nebarant, neprievartaujant vaiko pasiūlyti. Galbūt kitokiu pavidalu, pavyzdžiui, daržoves kitaip supjaustyti, vaisius, uogas – sutrinti, užpilti pienu ir pasiūlyti gerti per šiaudelį arba sušaldyti formelėje, pateikti kaip ledą ant pagaliuko, – kad vaikui būtų patraukliau, – rekomendavo L. Romeraitė.
– Dažniausiai tai praeina, tikrai išaugama, skonio receptoriai keičiasi. Žinoma, būna, kad kai kurių produktų daugelis žmonių nemėgsta ir visą gyvenimą, bet reikia vaikui vis pasiūlyti daržovių, nelaukti, kol suaugs. Be to, vaikams dažnai nepatinka, kad daržovės liečiasi su kitais maisto produktais, pavyzdžiui, bulvių koše, mėsos gabaliuku ar padažu. Tuomet vaikas nevalgys tos daržovės ne dėl to, kad jam ji nepatinka, bet dėl to, kad liečiasi, nes vaikai labai dažnai valgo produktus atskirai.“
Pratina mokyklose
Skatinti vaikus valgyti vaisius ir daržoves stengiasi ne tik dauguma tėvų, bet ir Europos Sąjungos (ES) institucijos, pastebinčios, kad šiuo metu ES gyvena 22 milijonai antsvorį turinčių vaikų, iš kurių apie 5,1 mln. yra nutukę.
Siekiant paskatinti sveikesnę vaikų mitybą, jau keletą metų yra vykdoma Europos vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa. Šios 2009-2010 mokslo metais pradėtos vykdyti programos, metinis biudžetas – 90 milijonų eurų. Ją įgyvendinant visos ES mokyklų mokiniams nemokamai tiekiama vaisių ir daržovių.
Teigiama, kad daugumoje dalyvaujančių valstybių ir regionų pastebėta, jog dėl šios programos vaikai vaisių ir daržovių ėmė valgyti daugiau.
Šiuo metu vienas svarbiausių ES institucijų, besirūpinančių visuomenės sveikata, tikslų – iki 2020 metų sulėtinti ir sustabdyti vaikų ir jaunimo iki 18 metų, turinčių antsvorį, skaičiaus augimą.
Virginija SAMULIONYTĖ
© Fotolia nuotr.
Informacijos šaltinis: Vakarų ekspresas
Palikti komentarą