35 metų darbo patirtį turinti toksikologė, pediatrė, habilituota mokslų daktarė Marija Ramanauskaitė perspėja, kad pastaraisiais metais vėl padažnėjo atvejų, kai vaikai apsinuodija sunkiaisiais metalais, ypač švinu. Dažniausiai – žaidžiant su daug švino turinčiais plastmasės žaislais. Ji teigia, kad dažnai sunkiaisiais metalais apsinuodijama ir paveikus elektromagnetinėms bangoms iš arti įrengtų aukštos įtampos laidų, kompiuterių ir mobiliųjų telefonų.
M. Ramanauskaitė kartu su šeimos gydytoja Renata Ptašekaite-Kilšauskiene šiais metais paskelbė mokslinę studiją apie lėtinius apsinuodijimus sunkiaisiais metalais ir jų druskų jonais. Gydytojos pastebi, kad padažnėjo vaikų apsinuodijimų ne tik švinu, bet ir cinku, variu, gyvsidabriu, nikeliu, volframu ir kitais metalais, kurie į organizmą patenka iš urbanizuotos aplinkos. Per ilgalaikio stebėjimo metus paaiškėjo, kad apsinuodijus sunkiaisiais metalais vaikystėje ypač pakenkiama nervų sistema, gali pasireikšti psichomotorinių vystymosi sutrikimų, socialinės disadaptacijos požymių, primenančių autizmą.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams apsinuodijus švinu dingsta apetitas, sutrinka svoris ir ūgis. Kai kuriems pasireiškia tik prakaitavimas. Jie blogai vystosi, jiems neauga plaukai, o išaugę – slenka. Kiti gali tapti vangūs, retesniais atvejais – hipermobilūs. Šios amžiaus grupės vaikams pasireiškia ir autizmo tipo psichomotorinio vystymosi sutrikimai.
Gydytoja teigia, kad stebėti vaikai gimdavo normaliai, iki 1,5 – 2 metų vystėsi patenkinamai, tačiau tikriausiai dėl kontakto su švinu apkrėsta aplinka, ypač su daug švino turinčiais plastmasės žaislais, kisdavo jų elgsena, ji tapdavo nebekontroliuojama, dominavo hipermobilumas, sutrikdavo kalba ir socialinė adaptacija.
Pasak studijos autorių, paaugliai dėl bręstančio organizmo pokyčių yra itin imlūs aplinkos taršai. Daugiausia šio amžiaus stebėtų vaikų grupėje pasitaikė taip pat apsinuodijusių švinu (66 proc.). Tokie paaugliai tampa irzlūs, pikti, greit pavargsta, gali pradėti psichologiškai ir fiziškai žaloti kitus vaikus. 33 proc. šio amžiaus stebėtų vaikų pradėjo slinkti plaukai, kiti visiškai nupliko. Paprastai toks visiško nuplikimo gydymas trunka ilgai, vaikai stebimi iki pat brandos.
Žemės ūkio chemizacijos laikotarpiu, kai buvo pradėta naudoti organinio gyvsidabrio junginius (granozaną) grūdinėms sėkloms apsaugoti nuo grybelių bei virusų, ir jiems patekdavus į organizmą su maistu, M. Ramanauskaitei teko stebėti paralyžiuotų vaikų srautą. Uždraudus nuodingą organinį gyvsidabrį dabar gydytojams tenka susidurti su apsinuodijimais neorganiniu gyvsidabriu. Mokyklinio amžiaus vaikai apsinuodija metalinio gyvsidabrio garais chemijos kabinetuose arba suradę į lauką išpilto metalinio gyvsidabrio, pavyzdžiui, iš galingų akumuliatorių pakrovėjų, sudužusių termometrų, tonometrų, kvarco lempų.
Suaugusieji sunkiaisiais metalais apsinuodija glaudžiai kontaktavę su užteršta aplinka. Tai dažniausiai autoservisų, chemijos laboratorijų darbuotojai, šaltkalviai, suvirintojai, tekintojai, frezuotojai, statybininkai, gyvsidabrio nukenksminimą atliekantys bei atliekas surenkantys darbuotojai. Taip pat besidarbuojantys kompiuteriais.
Švinas, gyvsidabris, cinkas, varis ir kiti sunkieji metalai į organizmą patenka kvėpavimo takais, per virškinimo traktą, odą, kraują (pvz., šovinių pavidalu). Metalai kaupiasi nervų sistemoje, kauluose, raumenyse, kepenyse ir plaukuose. Šalinant ir neutralizuojant nuodus, dažnai pakenkiami plaukų maišeliai (slenka plaukai), dantys, skrandžio ir žarnų gleivinės, inkstai.
Toksikologė prisiminė atvejį, kai 22 metų vairuotojui, kuris laikydavo mobilų telefoną prie dešiniosios ausies, aplink ausį nupliko 10 cm pločio juosta. Kai jis telefoną pradėjo laikyti prie kairės ausies, po dviejų mėnesių ir aplink šią ausį atsirado 7 cm nuplikusi juosta. Ištyrus plaukus, juose rastas aštuonis kartus padidėjęs švino kiekis. Paskyrus gydymą ir pakoregavus darbo režimą, pavyko atstatyti plaukų augimą nuplikusiose vietose.
Pasak gydytojų, į jų stebėjimo ratą patekę ligoniai vyresni nei 18 metų neretai apsinuodija sunkiųjų metalų mišiniu (švino, cinko, vario, gyvsidabrio ir kt.). Tai autoservisų darbuotojai, vairuotojai, spaustuvininkai, dirbę su gyvsidabrio surinkimo aparatais, medienos apdirbimo, atliekų rūšiavimo ir elektronikos prietaisų dirbtuvių darbuotojai. Visais tokio apsinuodijimo atvejais dominuoja nervų sistemos pažeidimai arba autosominės-vegetacinės nervų sistemos sutrikimai. 40 proc. jų pradėjo slinkti plaukai. Pavėlavus gydyti tokius ligonius plikis išlieka visam gyvenimui.
Dažniausiai jie skundžiasi dėl sutrikusio širdies ritmo, kraujospūdžio, oro trūkumo, todėl pirmiausia patenka pas kardiologą, kuris neradęs ligos nukreipia pas neuropatologą. Todėl gydytojos mano, kad šeimos gydytojus, terapeutus, pediatrus, dermatologus, neuropatologus ir psichiatrus reikėtų bent kartą supažindinti su apsinuodijimo sunkiaisiais metalais diagnostikos ir klinikos ypatumais.
Parengta pagal toksikologės, pediatrės, habilituotos mokslų daktarės Marijos Ramanauskaitės ir Tarandės klinikos šeimos gydytojos Renatos Ptašekaitės-Kilšauskienės mokslinę studiją
Informacijos šaltinis : Bernardinai.lt
Palikti komentarą