Vasara – atostogų, poilsio, malonaus laisvalaikio metas, tačiau vasarotojai, ypač būdami gamtoje, susiduria su įvairiais pavojais. Apie tai, kaip vasarojant išvengti nelaimingų atsitikimų, pataria Vilniaus centro poliklinikos gydytoja Rita Judzentavičienė. „Reikia rūpintis savimi, būti budriems ir išvengti nelaimės ten, kur jos galima išvengti. Kritinėse situacijose nukentėjusiam turi pirmiausia padėti šalia esantis žmogus. Tai galite būti jūs ir žinių, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, gali labai prireikti. Daugelis iš mūsų esame girdėję, kaip reikia gaivinti žmogų, ką daryti, bet šitas žinias reikia pasikartoti, kad reikalui esant jos pačios išplauktų lyg iš pasąmonės ir padėtų išgelbėti gal net žmogaus gyvybę“, – sako medikė.
Didysis baubas – erkės
Šio laikmečio baubas – erkės. Veikiausiai visi žino, kad prevenciškai galima skiepytis nuo erkinio encefalito. Galime laisvai pasirinkti skiepytis ar ne, tačiau į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams skiepas nuo erkinio encefalito yra rekomenduotinas.
Į gamtą reikia eiti pasiruošus, atitinkamai apsirengus, turėti repelentų – apsaugos priemonių nuo vabzdžių. Tinka ir gvazdikėlių, ir metėlių eteriniai aliejai – jų kvapai atbaido erkes. Jei erkė jau įsisiurbė, reikia pasistengti ją pašalinti suimant ir traukiant į save. Nereikia nei sukti, nei kažkaip kreipti, nei tepti. Jei erkės visiškai pašalinti nepavyko, t.y. liko galvutė, nenusiminkite, ji jau negyva ir nereikia jos kaip nors krapštyti, ji pasišalins kaip svetimkūnis. Išėmus erkę, įsisiurbimo vietą reikia nuplauti vandeniu, dezinfekuoti ir stebėti iki 2 savaičių, ar neatsirado paraudimas ar dėmė, kuri plečiasi. Jei taip atsitiko, reikia kreiptis į medikus. Nuo Laimo ligos skiepų nėra, tačiau praėjus mėnesiui po erkės įkandimo galima pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, jei to nepadarėte anksčiau.
Grįžus iš gamtos reikia nusirengti ir gerai išpurtyti drabužius, kruopščiai apžiūrėti visą savo kūną, jo raukšles: pažastis, kirkšnis, lytinius organus, išsišukuoti plaukus ir apžiūrėti galvą, už ausų.
Vabzdžių įgėlimai, įkandimai
Vis dažniau uodų ir įvairių vabzdžių įgėlimai žmonėms sukelia alerginę organizmo reakciją: tinimų, paraudimų, bėrimų ir pan. Pasikeitė ne tik vabzdžiai, uodai, kurie mus gelia, bet ir aplinka, kurioje mes gyvename, maistas, kurį valgome, oras, kuriuo kvėpuojame, o drauge ir mūsų reakcija į vabzdžių įgėlimus. Alergiškų žmonių vis daugėja.
Jei žmogus kada nors gyvenime dėl vabzdžių įkandimo, įgėlimo (bitės, vapsvos) turėjo problemų – jį ištiko ūmi alerginė reakcija su stipriu tinimu, alerginiu dilgėliniu bėrimu, dusuliu ar kvėpavimo trikimu, jam reikia būti labai budriam. Vykstant į gamtą reikia turėti pasiruošus paketėlį būtinosios pagalbos medikamentų, kad žmonės, kurie tuo metu bus šalia, galėtų padėti suteikti pirmąją pagalbą vietoje, ištikus anafilaksiniam šokui ar ūmiai sunkiai alerginei reakcijai. Pagalba turi būti suteikta kuo skubiau, maždaug per 10 minučių. Tokiam atvejui, pasitarus su savo gydytoju, derėtų turėti bet kokios formos švirkščiamo adrenalino, kurį reiktų sušvirkšti į raumenis.
Įgėlus bitei įgėlimo vietoje lieka geluonis. Pavojingas įgėlimas į liežuvį, todėl gerkite iš šviesių, permatomų indų, kad matytumėte, kas jų viduje. Geluonį reikėtų išimti kokiu nors buku daiktu – braukti bukuoju peilio galu ar plastikinės korteles kraštu ir jį pašalinti. Tada įgėlimo vietą šaldyti 10–15 minučių. Jei turite priešalerginių vaistų, išgerkite jų. Bitei įgėlus į liežuvį ar pasireiškus stipriai alerginei reakcijai kuo greičiau kreipkitės į medikus.
Šilumos smūgis
Šilumos arba saulės smūgis dažnai karštyje dirbant ar sportuojant. Pakyla temperatūra, gali atsirasti šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas, žmogus gali netgi netekti sąmonės. Pirmiausia reikia paguldyti žmogų į vėsesnę vietą ar nešti į pavėsį, duoti šalto gėrimo, vėsinti šaltais pavilgais, atlaisvinti drabužius, kviesti medicininę pagalbą, o jei žmogus neteko sąmonės, pradėti gaivinti.
Užspringimai
Kaip atskirti, kad žmogus užspringo? Reikia žinoti, jog, ištikus širdies priepuoliui, žmogus išblykšta, o užspringus – pamėlsta. Dažniausiai springstama maistu. Matome, kad jis valgė ir užsikosėjo, griebėsi už gerklės, pamėlo, dūsta, negali nieko pasakyti, griūna. Reikia pasistengti svetimkūnį iš gerklės pašalinti. Atsistojama užspingusiam žmogui už nugaros, jis apglėbiamas uždedant savo kumštį jam virš bambos, o kitą savo plaštaką uždedant ant kumščio ir atliekant 5 paspaudimus. Spaudžiama virš bambos ir truputėlį aukštyn, sudarant didesnį slėgį plaučiuose, kad svetimkūnis pasišalintų. Jei dar nepavyko, 5 kartus suduodama tarp menčių ir, jei reikia, vėl viskas kartojama. Jei vis dėlto nepavyksta, reikia kviesti pagalbą, o užspringusiajam netekus sąmonės, jį pradėti gaivinti.
Nudegimai
Svarbu prisiminti, kad vidurdienis yra nepalankiausias metas kaitintis saulėje. Saulė ne visada yra gerai. Tad reikia įvertinti tiesioginių saulės spindulių poveikį ir suvokti, jog poilsis saulėtu oru taip pat turi būti saugus.
Nudegimai nuo saulės šiandien nėra dažni, nes žmonėms tapo įprasta naudoti apsaugos nuo žalingo saulės poveikio priemones. Dažniau nukenčia mėgstantys pasnausti saulutėje. Jiems prireikia medikų pagalbos. Nudegusias vietas reikia vėsinti vandeniu, tai sumažina ir skausmą.
Ypatingo dėmesio reikia vaikams. Poilsiaujant prie jūros ar ežero paplūdimyje mažus vaikus reikėtų aprengti rūbeliais ilgomis rankovėmis, nes jų odelė daug jautresnė saulės spinduliams. Su mažais vaikais geriausia eiti pasivaikščioti ryte iki 11 valandos arba popietę po 15 valandos. Miegoti užtenka pavėsyje – taip vaikas gauna pakankamai saulės, kad gamintųsi vitaminas D. Vaikų odelę taip pat reikia tepti apsauginiais kremais, kurių stiprumas 30-50 SPF .
Apsinuodijimai maistu
Vasarą nereti ir apsinuodijimai įvairiu maistu, taip pat grybais. Gerai nepažįstant grybo jokiu būdu negalima jo dėti į krepšį. Jei neskiriate blyškiosios musmirės nuo ūmėdės, ūmėdžių nerinkite visai. Viena musmirė, parsinešta grybų krepšyje, gali pražudyti ir tave, ir tavo artimuosius. Jei jau atsirado pirmieji apsinuodijimo grybais požymiai, dar esant namuose reikia sukelti vėmimą, gerti daug vandens ir kuo skubiau kreiptis į medikus.
Vasarą labai pavojingi greitai gendantys produktai, todėl jų nereikia neštis į gamtą. Tai – pieno produktai, žuvis, mėsos patiekalai, nepakankamai termiškai apdorotas maistas. Būnant gamtoje reikia gerti daug skysčių, geriausia vandens. Venkite sulčių, nes tai – ne gėrimas, o maistas, taip pat ir priviliojantis įvairius vabzdžius. Visuomet turėkite vandens, kuris tinka ir atsigerti, ir, jei reikia, žaizdai nuplauti ar atsivėsinti. Į gamtą tinka neštis daržoves, vaisius, sausus maisto produktus. Pasiimkite maisto tiek, kiek galite suvalgyti, suvartokite jį iš karto, nepalikite vėlesniam laikui.
Maudynės
Ypatingo budrumo reikia esant prie vandens telkinių. Patarimas jauniems žmonėms – nepamirškite apie savo pačių saugumą, išgėrę nelipkite į vandenį, neplaukite už leistinų ribų ar esant netinkamam orui. Labai saugokite vaikus. Bet kurio amžiaus vaikui reikalingas ypatingas dėmesys. Apdairiai elkitės, naudodami pripučiamus čiužinius, ratus, nepalikite vienų vaikų vandenyje. Jei pastebėjote skęstantį žmogų ir mokate plaukti, gelbėkite jį, jei nemokate plaukti, kuo skubiau kvieskite pagalbą. Krante gali tekti pradėti gaivinimą.
Atvykote į medicinos įstaigą
Atvykęs į medicinos įstaigą žmogus turi būti ramus ir pasitikėti medikais. Nepanikuokite, kadangi tai padės suteikti greitą ir kvalifikuotą pagalbą.
Informacijos šaltinis: Bernardinai.lt
Palikti komentarą