Kai kurios tėvų frazės, linkinčios vaikams gero, yra tokios tradicinės ir įprastos, kad jie retai susimąsto, ar jos išties padeda pasiekti rezultatą, kurio trokšta.
1. „Paskubėk!“
Kai vėluojate, ši frazė vaikui sukelia stresą ir kaltės jausmą, todėl jam viskas krenta iš rankų. Verčiau skirkite daugiau laiko susiruošti ramiai.
2. „Mes negalime sau to leisti“
Jeigu per dažnai kartosite šiuos žodžius, vaikas susidarys įspūdį, kad esate finansiškai nesėkmingi, neorganizuoti arba neskiriate pakankamai dėmesio jo poreikiams. Užuot kartoję šią frazę, verčiau paaiškinkite vaikui, kodėl šiuo metu nepirksite jam norimo daikto: „Mes suprantame, kad tu jo labai nori, bet dabar šeima kaupia pinigus vasaros atostogoms.“ Pravartu pridurti, kokių norimų, tačiau nebūtinų daiktų atsisako ir kiti šeimos nariai, taupydami bendram labui.
3. „Nepargriūk!“
Komandos, kurios prasideda „ne“ („Nenukrisk!“, „Nepargriūk!“, „Nenudek!“), deja, įgauna priešingą reikšmę. Pajutę pavojų, verčiau formuluokite trumpai, aiškiai ir teiginio forma: „Laikykis!“, „Stok!“, „Pasitrauk!“.
4. „Aš laikausi dietos“
Jeigu kontroliuojate savo svorį, darykite tai be reklamos. Vaikui nebūtina žinoti visų detalių, antraip jam gali susiformuoti negatyvus požiūris į savo kūną. Užuot nuolat guodęsi, kokia baisi jūsų figūra ir kad „reikia sportuoti“, „reikia liautis valgius“, verčiau formuluokite pozityviai: „Po mankštos jaučiuosi puikiai“, „Kai valgau sveiką maistą, esu kupinas energijos“.
5. „Saldumynai – tik po valgio“
Pamirškite šią frazę. Ji gali pridaryti bėdos: vaikas pietus valgys skubėdamas ir nenoromis. Verčiau sakykite: „Pietums bus sriuba ir mėsytė, o desertui mes valgysime…“
6. „Leisk man!“
Jūsų noras padėti suprantamas (taip greičiau ir efektyviau), tačiau per anksti pasiūlę pagalbą stabdote vaiko savarankiškumą. Kitą kartą, užuot padaręs pats, vaikas perleis darbą jums.
7. „Būdamas tavo amžiaus…“
Puiku, kad pasakojate vaikui apie savo vaikystę, kokie buvote sumanūs ir savarankiški, kaip anksti išmokote skaityti ar plaukti… jeigu tik nesiekiate jo sumenkinti, bet dalijatės patirtimi. Nesivaržykite su savo vaiku įrodinėdami, jog esate pranašesni – verčiau papasakokite, kaip jums pavyko išmokti plaukti, su kokiais sunkumais susidūrėte, ką jautėte. Atžala didžiuosis jumis ir norės sekti tokiu pavyzdžiu.
8. „O tavo sesė…“
Lygindami vaikus tarpusavyje tik sugadinsite jų santykius. Leiskite pajusti, kad mylite juos vienodai stipriai, nepaisant to, kad jie – skirtingi.
9. „Tu nepakenčiamas!“
Ar tikrai būtent tai norėjote perduoti vaikui? Gal jūs vis dėlto norėjote pasakyti, kad negalite pakęsti tokio jo elgesio, tokių žodžių ar veiksmų? Taip ir pasakykite: „Negaliu pakęsti tokių negražių žodžių“, „Negaliu pakęsti tokios netvarkos“. Etiketės „nepakenčiamas“, „nevala“ ir pan. tik įtvirtins nepageidaujamą elgesį.
10. „Tu – pats geriausias“
Dar viena frazė, kuri netiksliai perteikia mintį. Išvertus jos esmę, skambėtų taip: „Tu man brangiausias pasaulyje“, „Aš tave myliu labiausiai pasaulyje“. Nuolat girdėdamas, kad yra „geriausias“, vaikas gali suprasti tiesiogiai – kad jis pranašesnis už kitus, ir elgtis atitinkamai. Išgirdęs, kad ir kiti vaikai giriami, jis gali nusiminti, pajausti pyktį bei pavydą ir netgi imti agresyviai konkuruoti.
Daugelis tėvų trokšta savo atžalas matyti kaip lyderius, čempionus, pirmūnus, tačiau šis noras ne visada atitinka paties vaiko vidinius poreikius bei galimybes. Ne visi vaikai gimsta būti lyderiai, t. y. turėdami tam reikalingą temperamentą, gebėjimų etc. Vaikas, namuose nuo gimimo buvęs „geriausias pasaulyje“, atėjęs į mokyklą gali nusiminti, jeigu jo neužkels ant pjedestalo. Juo labiau kad namuose jam net nereikėjo dėti pastangų tapti „geriausiam“, o mokykloje reikalaujama „įrodymų“… Vaikas mokykloje ima lyginti save su kitais ir gali nemėgti kitų vaikų vien todėl, kad jie ką nors daro geriau už jį (pvz., skaito) ir kad juos mokytoja pagiria.
Jeigu tėvai sąmoningai arba nepagalvodami apie pasekmes įteigs vaikui, kad jis – „geriausias“, šis stengsis visur ir visada, bet kokia kaina pirmauti. Arba priešingai – pradės maištauti.
Tėvams patartina atsisakyti vertinti patį vaiką ir jo darbus frazėmis „geras“, „geriausias“, „blogas“, „blogiausias“ ir pan. Kalbėkite konkrečiau. Jeigu norite savo atžalą padrąsinti, pagirti – įvardykite jo teigiamas savybes. Pavyzdžiui, užuot teigę „Tavo piešinys – geriausias klasėje“, verčiau pasakykite, kuo jis jums toks geras ir mielas: „Tavo piešinys toks ryškus, džiaugsmingas, kupinas optimizmo!.. Iškart matyti, kad tau buvo smagu jį piešti.“
Informacijos šaltinis: Vakarų ekspresas.lt
Palikti komentarą