Bernardinai.lt pašnekovė – 34-erių Lina Uturytė. „Vilnelės“ kultūros centro direktorė. Pati Lina pirmą kartą stovykloje sudalyvavo būdama 6 metų, vadove tapo būdama 17-os. Jau birželio 14-21 d. „Pušyno“ stovyklavietėje (Jadagonių km.) vyks Kalbų, nuotykių ir lyderystės stovykla, kuriai Lina ir vadovaus. Apskritai, stovyklas merginoms organizuoja nuo 1996 metų ir mano, jog tai puiki erdvė jauniems žmonėms praleisti vasarą ir išmokti naujų dalykų. Kalbamės su Lina apie stovyklavimo meną ir džiaugsmą.
Artėjant vaikų atostogoms, ne vieni tėvai susimąsto: o gal reikia leisti vaikui išbandyti stovyklą? Tačiau pirmąkart tai daryti visada nedrąsu. Kaip manote, kuo naudingos vaikams stovyklos?
Stovyklos – puiki galimybė vaikams smagiai ir turiningai praleisti vasaros atostogos, išmokti naujų dalykų, lavinti gebėjimus, bendrauti su savo bendraamžiais, susirasti naujų draugų.
Nuo kokio amžiaus geriausia vaiką pradėti leisti į stovyklą ir kuriam laikui? Iš ko tėvai gali suprasti, kad jų vaikas jau pasiruošęs stovyklai – galbūt egzistuoja kažkokie klausimai, į kuriuos reikia atsakyti prieš siunčiant vaiką į stovyklą.
Šiuo metu yra labai įvairių stovyklų, siūlančių programas vaikams net nuo 3 metų. Tiesa, tokiems mažiems vaikams stovyklos paprastai būna tik dienos metu. Į stacionarinę stovyklą geriau leisti šiek tiek vyresnius vaikus, bent jau 7-8 m., tačiau taip pat reikėtų atsižvelgti labiau ne į tam tikrą amžiaus ribą, o į jų savarankiškumą. Mūsų patirtis rodo, kad optimalus amžius – apie 10 metų. Svarbiausia, kad stovyklos programa atitiktų vaiko amžių ir poreikius. Stovyklos trukmė taip pat priklauso nuo vaikų amžiaus. Paprastai mažesniems, 8-10 metų vaikams, užtenka 5-7 dienų stovyklos. Vyresni vaikai galėtų važiuoti ir į ilgesnes stovyklas. Optimaliausia 6-10 dienų stovykla. Zigzag.lt Kelionių bloge straipsnyje „Kaip pasirinkti vasaros stovyklą ir jai pasiruošti“ siūloma tėveliams sau užduoti šiuos klausimus:
• Kaip vaikas prisitaiko naujoje aplinkoje? Ar greitai pripranta prie svetimos vietos?
• Ar vaikas lengvai pasilieka su kitais žmonėmis?
• Ar vaikas yra komunikabilus, bendraujantis su kitais, ar greitai randa bendrų interesų?
• Kaip jis jaučiasi būryje bendraamžių ir tarp vyresnių vaikų?
• Kaip vaikas reaguoja, kai yra paliekamas vienas, be tėvų priežiūros?
• Ar vaikas yra nakvojęs svetimuose namuose, kaip jam sekėsi?
• Kaip vaikui sekasi dalintis žaislais?
• Kaip vaikui sekėsi pritapti darželyje, įvairiuose būreliuose?
• Ar vaikas yra pakankamai savarankiškas? Ar jis sugebės pasirūpinti savo daiktais, pasikloti lovą, pasirūpinti higiena, apsirengti ir kita?
Ko vaikai išmoksta stovyklose?
Tai labai priklauso nuo stovyklų specifikos. Juk yra kalbų, sporto, kūrybinės (teatro, fotografijos, kino ir pan.), lyderystės stovyklos, kuriose vaikai atitinkamai lavina savo užsienio kalbos, sporto, kūrybinius ar lyderystės įgūdžius. Pavyzdžiui, mūsų stovykloje mergaitės ir merginos mokosi kalbų, gali ugdyti savo meninius gebėjimus teatro, muzikos, šokių ar rankdarbių užsiėmimuose, ugdome gerus jų įpročius – tvarkingumą, tvirtumą, solidarumą su kitais, pozityvumą ir pan.
Be to, stovyklose vaikai išmoksta daugiau savarankiškumo, atsakingumo, įgyja daugiau bendravimo įgūdžių ir pasitikėjimo savimi.
O jei jau pradedame visai nuo pradžių, tai kas yra stovykla apskritai, kokie jos tikslai, pliusai, minusai?
Stovykla yra organizuotas poilsis vaikams ar šeimoms, dažniausiai vykstantis gamtoje. Stovyklos tikslai – organizuoti turiningą užimtumą stovyklos dalyviams, priklausomai nuo stovyklos pobūdžio, stovykla gali siekti ugdyti tam tikrus vaikų gebėjimus – muzikinius, dailės, šokio, teatro, fotografijos, kino kūrimo ir daug kitų – mokyti kalbų, gilintis į tikėjimą. Vienas iš svarbiausių stovyklos tikslų – padėti vaikams gerai pailsėti turiningai leidžiant laiką.
Galėčiau įvardinti šiuos stovyklos pliusus: organizuotas vaikų užimtumas, kuris leidžia vaikams turiningai praleisti laiką, nenuobodžiauti ir dar kartu neformalioje aplinkoje išmokti naudingų dalykų. Kadangi didžiąją laiko dalį vaikai praleidžia gryname ore, stovyklos naudingos ir jų sveikatai. Taip pat tai galimybė vystyti socialinius įgūdžius, susipažinti ir bendrauti su naujais draugais, dirbti grupelėse su kitais, ugdyti kūrybiškumą atsakomybę, savarankiškumą.
Minusai labai priklauso nuo stovyklos krypties. Kai kuriuose stovyklose gali trūkti kryptingo užimtumo ir vaikai gali pradėti nuobodžiauti, kitose atvirkščiai – tvarkaraštis gana įtemptas, yra per didelis krūvis ir vaikams gali būti sunku atsipalaiduoti. Taip pat yra tikimybė, kad vaikas dėl savo charakterio ar atsiradusių uždarų vaikų grupelių, gali nepritapti, jaustis nepriimtas, gali kilti daugiau konfliktų, vaikai gali pasiilgti namų ir tėvų.
Kas Lietuvoje organizuoja stovyklas?
Lietuvoje stovyklų pasirinkimas iš ties gausus. Stovyklas organizuoja įvairios visuomeninės jaunimo organizacijos (skautai, ateitininkai), vaikų ir jaunimo klubai, sporto mokyklos, kalbų mokyklos, užklasinę veiklą vaikams organizuojančios įstaigos, įvairios bendruomenės.
Kas gali tapti stovyklų vadovais? Kokie įgūdžiai tam reikalingi. Kokio charakterio ir savybių tai turi būti žmonės, kokio amžiaus?
Stovyklų vadovai paprastai yra pilnamečiai, aktyvūs, mylintys vaikus ir mokantys su jais dirbti suaugę žmonės. Priklausomai nuo stovyklos pobūdžio, teminius užsiėmimus vedantys vadovai turi turėti specifinių įgūdžių –muzikos, šokių, vaidybos, tam tikro meno, sporto ir kt. – įgūdžių. Visi vadovai turi turėti ir bendrųjų įgūdžių: vadovavimo ir bendravimo su vaikais įgūdžius, organizavimo, vaikų konfliktų sprendimo ir darbo komandoje įgūdžius, šiek tiek psichologinių žinių. Stovyklos vadovai turi pasižymėti atvirumu, pozityvumu, lankstumu, turėtų būti socialūs, linksmi ir draugiški, stiprūs ir ištvermingi, mokantys greitai orientuotis ir improvizuoti.
Kaip išsirinkti vaikui stovyklą – į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
Renkant stovyklą vaikams svarbu atkreipti dėmesį į vaiko poreikius ir pomėgius; gerai susipažinti su stovyklos programa ir veiklomis, kurios vyks stovyklos metu. Labai patartina gauti atsiliepimų apie stovyklą, į kurią važiuos vaikas. Jei yra galimybė, susipažinti ir su stovyklos vadovais, jų kompetencija. Svarbios ir materialinės stovyklos sąlygos, kur gyvens vaikai, koks bus maitinimas, jei svarbu, kur ir kaip prausis, ar yra saugi aplinka jiems poilsiauti.
Turite nemažai patirties, tad pasidalinkite savo mintimis, kas dažniau dalyvauja stovyklose – berniukai ar mergaitės, kokios amžiaus, charakterio tai būna vaikai? Kaip vaikams pasiruošti stovyklai?
Kadangi organizuojame stovyklą tik mergaitėms, sunku pasakyti, kas dažniau dalyvauja stovyklose berniukai ar mergaitės. Paprastai daugiau važiuoja jaunesnių vaikų (10-13 m.). Stovyklose atostogauja įvairaus charakterio vaikai, žinoma, lengviau tiems, kurie greitai prisitaiko prie aplinkybių, yra draugiški, važiuoja su vienu ar keliais draugais. Kalbant apie pasiruošimą stovyklai, galima išskirti du aspektus: emocinį-psichologinį ir materialinį. Vaikus reikia paruošti stovyklai pasakojant, ko ten galima tikėtis. Pavyzdžiui, mes, vaikus, važiuojančius pirmą kartą į stovyklą kviečiame kartu su tėveliais atvykti pas mus susipažinti. Susitikimo metu papasakojame apie stovyklos programą, vadovus, atsakome į vaiko ir tėvelių klausimus. Be to, duodame atmintinę, kurioje surašome pagrindinę informaciją: kada atvykti, kaip nuvykti, pagrindinių vadovių kontaktus, ką reikėtų pasiimti ir ko ne. Taigi, antrasis aspektas, materialinis, paruošti daiktus, kurių gali prireikti stovykloje.
Kuo stovyklos orientuotos tik į mergaites skiriasi nuo mišrių stovyklų?
Tik į mergaites orientuotos stovyklos nuo mišrių stovyklų skiriasi savo aplinka, mergaitės daug rečiau susipyksta, kyla mažiau intrigų, mažiau konkuruojama, mano manymu, jos sugeba labiau susikaupti užsiėmimuose. Be to, stovyklos programa yra pritaikyta merginoms: kalbamės joms rūpimais klausimais, kurie padeda joms save geriau pažinti, ugdomos charakterio savybės, kurios padeda skleistis jų moteriškumui, stovyklos užsiėmimai, sportas ir žaidimai atitinka jų pajėgumus. Lengviau kurti pasitikėjimo aplinką, kurioje merginos gali saugiai atsiskleisti, išvengiama patyčių.
Ką paprastai vaikai veikia stovyklose?
Vėlgi, labai priklauso nuo stovyklos pobūdžio, tačiau paprastai stovykloje vaikai dalyvauja įvairiuose būreliuose, kuriuose vaikai kuria, vaidina, rengia įvairius pasirodymus, taip pat skiriamas laikas sportui, įvairiems komandiniams žaidimams, maudynėms, vakarais organizuojamos smagios vakaro programos, kurių metu vyksta dienos metu paruošti pasirodymai ar improvizacijos, žiūrimi filmai, dainuojama. Paprastai laužas yra vienas iš stovyklos pagrindinių elementų. Mūsų Kalbų, nuotykių ir lyderystės stovykloje mergaitės mokosi kalbų su vadovais iš kitų šalių, sportuoja, turi dorinio ugdymo užsiėmimus, dalyvauja meninės raiškos būreliuose, per praktinius užsiėmimus ugdomas jų charakteris ir lyderystės įgūdžiai. Vakare, kas nori, gali dalyvauti šv. Mišiose, vakare organizuojamos smagios vakaro programos.
Kaip sprendžiami konfliktai tarp vaikų ar sveikatos problemos?
Konfliktai tarp vaikų sprendžiami kalbantis su jais, po vieną ar kartu. Jei konflikto nepavyksta išspręsti stovyklos vadovams, tuomet kreipiamasi į tėvus. Už sveikatą paprastai stovykloje yra atsakingas vienas žmogus, turintis reikiamą išsilavinimą ir patirtį. Jei stovyklos metu kyla stipresnės problemos, kreipiamasi į artimiausią ambulatorinį kabinetą ar ligoninę.
Kaip manote, ar stovyklos ugdo vaikų savarankiškumą ir atsakingumą? Jei taip, tai kaip?
Manau, kad vienas iš pagrindinių dalykų, ką vaikai ugdo stovyklose, tai savarankiškumas. Nors vaikai turi už juos atsakingą vadovą, jie patys rūpinasi savo asmenine higiena, kambario ir aplinkos švara, planuoja savo laisvą laiką, kai kuriose stovyklose, esant galimybei įsigyti papildomo maisto, turi planuoti ir savo kišenpinigius.
Daug stovyklų šiais laikais yra „neįkandamos“ šeimoms? Kodėl stovyklos būna brangios, ar galima kažkaip padėti įsitraukti kuklesnes pajamas gaunančioms šeimoms?
Didžiąją stovyklos kainos dalį sudaro apgyvendinimas ir maitinimas stovyklos metu. Paprastai vadovai dirba savanorystės pagrindu, todėl jiems atlyginimai nemokami. Šiuo metu į stovyklos programą taip pat įtraukiamos ir įvairios pramogos, kurios savo ruožtu taip pat kainuoja – išvyka į nuotykių parką, plaukimas baidarėmis ir pan. Stengdamiesi, kad mūsų stovyklose dalyvautų vaikai iš kuklesnes pajamas gaunančių šeimų, stengiamės ieškoti rėmėjų, dažniausiai tai – privatūs asmenys, be to, raginame šeimas, kurios gali, paremti vaikus iš mažiau pajamų turinčių šeimų. Kitas būdas – rašome projektus ir bandome gauti papildomą paramą šiems vaikams. Kaip ten bebūtų, esame pastebėję, kad jei šeimos labai vertina stovyklos programą ir mato tikrą naudą, yra pasiruošusios mokėti iš pirmo žvilgsnio atrodančią ir didelę kainą.
Labai konkretus praktinis klausimas: ką pasiimti į stovyklą? Juk, ypač pirmąkart vykstantiems, gali kilti daugybė klaustukų? Taip pat, ar važiuojant į stovyklą reikalinga sveikatos pažyma?
Paprastai stovyklose prašoma pateikti sveikatos pažymą, išduotą asmens sveikatos priežiūros įstaigos apie vaiko sveikatos būklę (forma 027-1/a – Lietuvos stovykloms; forma 082/a – vykstantiems į užsienį), pasiimti patogią avalynę ir guminius batus, šiltesnius drabužius vėsiam orui, higienos reikmenis, keletą rankšluosčių, maudymosi kostiumą, kepuraitę nuo saulės, repilentus nuo vabzdžių įkandimo. Į kai kurias stovyklas reikia vežtis ir savo patalynę.
Pabaigai, jūsų palinkėjimai vaikams, artėjančių atostogų proga.
Aš palinkėčiau praleisti vasarą smagiai ir turiningai, nenuobodžiaujant, kartu su kitais bendraamžiais. Jei yra galimybė, išmokti kažką naujo. Ir svarbiausia – gerai pailsėti.
Kalbino Jurgita Lūžaitė-Kajėnienė
Pokalbis iliustruotas asmeninio archyvo nuotraukomis
Informacijos šaltinis : Bernardinai.lt
Palikti komentarą