Nors įteisinti privalomąjį priešmokyklinį ugdymą Lietuvoje ruošiamasi nuo 2013 m., bet vis dar kyla nemažai klausimų. Apie priešmokyklinį ugdymą specialiai informaciniam leidiniui „Švietimo naujienos“ konsultuoja LR švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona GRIGARAVIČIENĖ
Kiek šiuo metu yra šešiamečių vaikų, kurie dalyvauja priešmokykliniame ugdyme?
LR švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centro pateiktais duomenimis, 2013–2014 m. m. priešmokyklinio ugdymo programose dalyvavo 95,63 proc. šešiamečių. Pastaraisiais metais šis skaičius turi tendenciją didėti. Nuo 2011 m. iki 2013 m. jis išaugo beveik 4 proc., t. y. maždaug po 2 proc. kasmet.
Dėl kokių priežasčių priešmokyklinį ugdymą svarbu padaryti privalomą?
Naujausi moksliniai tyrimai (OECD, PISA ir kt.) pabrėžia, kad ankstyvasis ugdymas – svarbus veiksnys, užtikrinantis sėkmingą asmens mokymąsi visą gyvenimą, socialinę integraciją, asmeninį tobulėjimą ir gebėjimą įsidarbinti. Įrodyta, kad, padėjus tvirtus pagrindus iki tol, kol vaikas pradės lankyti mokyklą, vėliau jam mokytis sekasi geriau, be to, didesnė tikimybė, kad bus mokomasi visą gyvenimą. Taip pat sumažėja iškritimo iš švietimo sistemos pavojus, vadinasi, asmuo turės galimybę įgyti profesiją, lengviau susirasti darbą ir negyvens vien iš socialinės paramos.
Mokslininkų teigimu (prof. Ona Monkevičienė, Audronė Juodaitytė ir kt.), priešmokyklinis ugdymas labai svarbus ir tam, kad, pradėjęs lankyti mokyklą, vaikas galėtų lengviau prisitaikyti prie naujos aplinkos, bendrauti ir sutarti su bendraamžiais, laikytis susitarimų, mokytis pagarbos kitiems ir pan. Tokie gebėjimai reikalingi ne tik gyvenantiesiems socialinės rizikos, socialinės atskirties sąlygomis, bet ir tiems, kurie iki mokyklos yra ugdomi namuose. Tam, kad kiekvienam vaikui perėjimas iš namų į mokyklą būtų lengvesnis, šeima gali pasirinkti labiausiai jiems tinkantį priešmokyklinio ugdymo grupės veiklos laiką – nuo 4 iki 12 valandų per parą ar daugiau. LR švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi trumpraštį „Priešmokyklinis ugdymas – nuo visuotinio prie privalomojo“, kuriame pateikta išsami informacija apie priešmokyklinį ugdymą, jo naudą, kitų Europos šalių patirtį ir kt.
Kaip šiuo metu pradedamas įgyvendinti privalomasis priešmokyklinis ugdymas?
Parengtas Švietimo įstatymo (ŠĮ) pakeitimo projektas, kuris buvo skelbtas LR Seimo kanceliarijos Teisės aktų informacinėje sistemoje. ŠĮ pakeitimo projektas su pastabomis ir derinimo pažyma pateiktas Teisingumo ministerijai, toliau bus teikiamas LR Vyriausybei ir LR Seimui svarstyti pavasario sesijoje. Jei LR Seimas pritars ir įstatymo pakeitimo projektas bus patvirtintas, bus rengiami įstatymą papildantys (įgyvendinamieji) teisės aktai. Teigiama, kad priešmokyklinis ugdymas ypač naudingas vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, esantiems iš socialinės rizikos šeimų bei kitų socialiai pažeidžiamų grupių.
Ar ugdymo aplinką ketinama pritaikyti visiems vaikams?
Nepaisant to, kur yra įsteigta priešmokyklinio ugdymo grupė – ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, mokykloje, universaliame daugiafunkciame centre, privačiame name, daugiabutyje ar kitose patalpose – jos aplinka privalo tenkinti šešiamečių vaikų poreikius. Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje teigiama, kad, brandinant vaiką ir rengiant jį mokytis pagal pradinio ugdymo programą, taikomi šie metodai: mokymosi veikiant, rengiant projektus, juos pristatant ir aptariant, tyrinėjant, eksperimentuojant, atliekant kūrybines užduotis. Turi būti sudarytos galimybės vaikui veikti savarankiškai ir kartu su kitais, kad aplinkoje būtų pakankamai priemonių, reikalingų specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems šešiamečiams.
Taigi priešmokyklinės grupės aplinka nėra skirta akademiniam (mokykliniam) vaikų mokymui, o žaidimas priešmokykliniais metais yra papildomas kitomis ugdymo strategijomis grupės viduje ir lauke (pažintinių išvykų metu, ekskursijose, tyrinėjant parke, miške ar kt.). Taip pat priešmokyklinės grupės aplinka privalo atitikti Lietuvos higienos normą – būtina turėti galiojantį Higienos pasą / pažymėjimą (LR higienos norma HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, 2010-04-22, Nr. V-313).
Ar mokykliniai autobusai vežios visus vaikus?
Ir dabar, vadovaujantis ŠĮ 36 straipsnio 1 dalimi, vaikai, kurie ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą, turi būti vežiojami, jeigu gyvena toliau kaip 3 km nuo mokyklos. ŠĮ pataisų projekte minėtas straipsnis ir jo dalis bus papildyta, todėl savivaldybės privalės užtikrinti visų tose programose dalyvaujančių vaikų vežiojimą nuo 2015 m. rugsėjo 1-osios, o Švietimo ir mokslo ministerija tam planuoja skirti daugiau mokyklinių autobusų.
Agnė PATACKAITĖ
„Švietimo naujienos“
„Švietimo naujienos“
Palikti komentarą