Dauguma tėvų mano, kad padėti vaikams atlikti namų darbus – jų šventa pareiga. Ir jei tik jie visa tai paliks savieigai, tai vaikas spės atlikti visko žymiai mažiau, vaikui ims nebesisekti, jis prisirinks dvejetų ir pamažu teks atsisveikinti su svajone apie aukštąjį mokslą. Dera pripažinti ir tai, kad namų darbai šiais laikais tokie, kad ne kiekvieni tėvai su jais susitvarko… Tačiau tuo pačiu psichologai pastebi, kad tėvai vis labiau ima rūpintis vaikų namų darbais ir tai akivaizdžiai didesnis rūpinimasis nei ankstesnių kartų tėvų. Kaip ir tėvai vis dažniau namų darbus atlieka vietoj vaikų – naujausi JAV atlikti tyrimai rodo, kad kas šeštas tėvas atlieka namų darbus už vaiką, o daugiau kaip 60 proc. tėvų vienaip ar kitaip prisideda prie namų darbų atlikimo. Tačiau ar perdėtas tėvų rūpinimasis vaikais ir noras palengvinti ir taip sunkų mokymosi procesą, neatsigręžia prieš pačius vaikus?
Manau, kad padėdami vaikams atlikti namų darbus, tėvai jiems padaro meškos paslaugą. Kodėl? Juk išsivysčiusių šalių ugdymo sistemos skatina tėvų įsikišimą į vaikų mokymąsi, o ir neretai manoma, kad tie tėvai, kurie padeda savo vaikams su namų darbais – yra geri tėvai. Kodėl padėti vaikams atlikti namų darbus yra blogas įprotis?
Jūsų pagalba, žvelgiant globaliai, nepaskatins vaiko suspėti ir mokėti daugiau
Žinoma, kol už vaiką darysite namų darbus, jo pažymiai, greičiausiai, bus tinkami. Bet kai tik nustosite tai daryti – jie, priešingai nei tikimasi, nepagerės (ir dažniausiai – net neliks ankstesniame lygmenyje). Padėdami atlikti užduotis, tėvai dažnai galvoja, kad tokiu būdu formuoja vaikui naujas žinias, kurios jam pravers ateityje atliekant namų darbus savarankiškai. Bet tiesą sakant vyksta priešingai. Vaikui dingsta tiriamasis susidomėjimas ir naujos žinios įsisavinamos prasčiau.
Ostino ir Djuko universitetų (JAV) psichologai neseniai atliko didžiulį tyrimą, kurio metu buvo aiškintasi, koks iš tiesų yra tėvų pagalbos, atliekant namų darbus, efektyvumą, atsižvelgiant į vaikų pasiekimus, domėjimąsi mokslu ir įtaką jų ateities gyvenimui. Tyrimas vyko beveik 30 metų, duomenys buvo vertinami pagal skirtingus 63 punktus. Tyrimo rezultatai nustebino ir pačius tyrėjus. Pasirodė, kad tėvų pagalba su namų darbais pradinėse klasėse, niekaip neįtakoja jo pažangumo ir pažymių. Tuo tarpu pagalba vyresnių klasių moksleiviams, deja, atveda iki prastesnių rezultatų lyginant su tais vaikais, kurių tėvai jiems nepadeda atlikti namų darbų ir taip stipriai nekontroliuoja jų mokymosi proceso.
Tai susiję su keletu faktorių. Visų pirma, daug tėvų, kurie siekia padėti savo vaikams atlikti namų darbus, patys ne visai gerai išmano ir supranta tą medžiagą – ir taip savo klaidas perduoda vaikams. Antra, tėvų pagalba stipriai menkina vaikų motyvaciją mokytis apskritai. Kam siekti kažką pažinti, išmokti pačiam, jei vakare, nori nenori, teks išklausyti, ką apie tai mano ir žino mama? Juk tikrai paprasčiau nieko nedaryti – taip gali pradėti mąstyti tokių tėvų vaikas.
Tai neskatina vaiko atsakomybės ir saviorganizacijos gebėjimų
Kiekvieną vakarą sodindami vaiką prie pamokų, jūs jo namų darbus padarote savo problema. Ir, galite būti tikri, būtent taip vis tai ima suvokti ir jūsų atžala – tai mažų mažiausiai nepadeda ugdyti vaiko sąmoningumo. Tėvams derėtų užduoti sau klausimą: ar jūs iš tiesų norite tapti atsakingi už visus sprendimus, perskaitytas knygas, atliktas užduotis, įgytas patirties artimiausius dvylika metų? O kas bus po to, kai vaikas įstos mokytis toliau? Ach, jūs tikitės, kad iki to laiko vaikas suaugs? Veltui. Kad taptų savarankiškas ir organizuotas, vaikas to turi išmokti gana anksti, ir dera pradėti jau nuo atsakomybės pačiam atliekant namų darbus.
Čia taip pat kyla pamokų atlikimo kontrolės klausimas. Kol tikrinsite vaiko sąsiuvinius ir pratybas, vaikas nesijaus svarbiausias šiame procese, o tai reiškia – neišmoks prisiimti atsakomybės už atliktus darbus.
Kai nustosite vaikui kvėpuoti į nugarą, reikalauti perpasakoti ištisus vadovėlio skyrius ir parodyti visas atliktas užduotis (kitaip pasivaikščioti neisi!), jam teks pačiam imtis atsakomybės dėl savo darbų. Nes, nors jūs ir manote, kad jūsų vaikui nesvarbu, kokius pažymius gauna, bet iš tiesų niekas nenori būti nevykėliu. Tiesiog atsitraukti nuo vaiko per žingsnį, suteikite vaikui daugiau laisvės ir labai greitai pamatysite jį skaitantį išties vertingą knygą (o ne tuos komiksų skaitalus) ar atliekanti fizikos užduotis be klaidų.
Nesėkmės baimė ir moksliuko etiketė liks visam gyvenimui
Amerikiečių tyrėjai stebėjo 709 vaikus ir jų tėvus, pagalbą su namų darbais išskirstę į tris kategorijas: tiesioginis įsikišimas (kai tėvai sėdi šalia vaiko, pasakinėja ir net vietoj jo atlieka užduotis), autonomiškas palaikymas (suaugusieji padeda paaiškindami užduotis ir atlikdami tai, ko pats vaikas fiziškai negali atlikti) ir visiškos laisvės suteikimas atliekant namų darbus, visiškai nekontroliuojant šio proceso, nepadedant ir netikrinant. Pasirodė, kuo labiau tiesioginė tėvų pagalba, tuo prasčiau tai veikia vaiko uspevajemost ir motyvaciją, ypač tai susiję su vidurinių ir vyresnių klasių mokiniais. Autonomiškas palaikymas geriausiai veikia vaikų progresą mokymosi procese.
Tiesioginis tėvų kišimasis į vaiko namų darbus smarkiai susijęs su blogų pažymių baime. Vaikas pradeda bijoti padaryti klaidą, ir kai tik ją padaro, jis visiškai pasimeta. Negi gyvenime įmanoma niekada nepadaryti klaidų? Pagalvokite, kas svarbiau: auksinis medalis ar gebėjimas greitai ir lengvai susitvarkyti su nesėkmėmis ir eiti toliau?
P.S.
Jei atrodo, kad be jūsų pagalbos vaikui nepavyks gauti dešimtuko, o kitokio pažymio jūs nepripažįstate, jums visų pirma reikia susitvarkyti ir susivokti savyje, bei suprasti, kodėl jums žemesni pažymiai tokie nepriimtini.
Mano nuomone, svarbiausia, kad tėvai išmoktų į vaiko namų darbų atlikimo procesą įsitraukti tik tam tikrais atvejais. Pavyzdžiui, jei vaikas nesupranta užduoties – jūs galite prisijungti ir pabandyti paaiškinti tiksliau. Tik nepradėkite siūlyti sprendimo būdų ar atlikti užduoties už patį vaiką. Dar viena situacija – kai užduočiai atlikti reikalingi tam tikri gebėjimai, kurių vaikas dar neturi, pavyzdžiui, išgręžti skylę medyje ir pan. Taip pat būna situacijų, kada mokytojai specialiai nurodo, jog šią užduotį vaikas turi atlikti kartu su tėvais.
Ką daryti, jei vaikas pats prašo pagalbos ir negali atlikti užduoties? Visų pirma turite išsiaiškinti, ar užduotis iš tiesų sudėtinga, ar vaikas tiesiog įpratęs, kad jūs viską darote už jį. Jei yra pirmasis atvejis – galbūt verta paskatinti vaiką plačiau pasidomėti arba pasiūlyti lankyti papildomus užsiėmimus privačiai? Antruoju atveju reikia stengti pamažu atpratinti vaiką ir pačius save nuo tokios „pagalbos“ suteikimo. Įtikinkite vaiką, kad jis turi viską, kas reikalinga namų darbams atlikti, dar kartą perklauskite, ko jis nesupranta, bandykite pasiaiškinti, bet neatlikite užduoties už jį.
Jei esate pripratę padėti vaikui atlikti namų darbus, iš pradžių jums bus labai sunku nesikišti. Turėsite sau vis priminti, kad leidę vaikui pačiam ieškoti sprendimų, jūs dirbate ateičiai. Na, ir kas, kad kartais pasitaikys ketvertų, tačiau galiausiai tai padės vaikui pačiam atsakyti už savo pažymius ir poelgius gyvenime, o ne nuolat tikėtis paramos iš šalies. Žinoma, nevalia atmesti ir to, kad jei vaikui nuolatos nesiseka atlikti namų darbų, galbūt mokytojas nepakankamai gerai paaiškina medžiagą. Pasikalbėkite su kitų vaikų tėvais – galbūt sužinosite, jog ne tik jūsų vaikas kankinasi su vieno ar kito dalyko užduotimis.
Esama nemažai tyrimų, įrodančių, jog tėvai gali teigiamai paveikti vaikų motyvaciją mokytis ir gauti gerus pažymius: tik tam vietoj to, jog verstumėte vaiką ištisus vakarus sėdėti prie vadovėlių, visų pirma turite pradėti kasdien vis daugiau ir kokybiškai praleisti laiko su savo vaiku. Eikite į parodas, diskutuokite įvairiausiomis temomis, skatinkite vaiko norą kažką atlikti pačiam, palaikykite jį ir nevertinkite vien pagal pažymius ar nesėkmes. Dar vienas tyrimas įrodo, kad vaikai, kurių tėvai vaikystėje balsu jiems skaitė knygas, geriau viską spėja ir pasiekia rezultatų.
Parengė JLK
Informacijos šaltinis: Bernardinai.lt
Palikti komentarą