„Pagrindinė bėda ta, kad mokiniai dažnai nutyli apie esamas problemas. Vieniems viskas gerai, o kitiems atvirkščiai – taip viskas blogai, kad esą nieko neįmanoma pakeisti“, – tokias šiandienos tendencijas pastebi Lietuvos moksleivių sąjungos Klaipėdos mokinių savivaldų informavimo centro (MSIC) pirmininkė Laura Masiliauskaitė.
Jau penkerius metus uostamiestyje veikiančiam Klaipėdos MSIC Laura pirmininkauja tik pusmetį, bet tiek laiko pakako pastebėti silpnąsias mokyklų bendruomenių puses.
Sakote, kad moksleiviai nelinkę kelti problemų, kurios juos kamuoja, bet jums jos žinomos?
Manau, kad viena pagrindinių problemų – mokinių užimtumas. Čia stebimi kraštutinumai. Vieni žiauriai užsiėmę ir dalyvauja visur, kur tik įmanoma, o kiti visiškai neturi jokių užsiėmimų ir jiems stinga motyvacijos. Todėl ir atrodo, kad visose įmanomose veiklose dalyvauja tie patys keli mokiniai.
Pagrindinis MSIC darbas – su mokinių savivaldomis. Kiekvienoje mokykloje esantis mokinių aktyvas gali vadintis kaip tik nori – parlamentu, taryba, senatu ar dar kaip nors. Aš asmeniškai kontaktuoju su mokyklų prezidentais.
O kam mokyklai reikalinga tokia savivalda?
Smagu, kad pagaliau pradėta suvokti, jog mokinių savivaldos nėra tik įvairių renginių mokykloje organizatoriai. Pagrindinis jų tikslas – atstovauti tos mokyklos mokinių interesams. Deja, dabar dažnai mokiniai patys nemato esamų problemų arba nenori jų matyti, netiki, kad ką nors galima pakeisti.
Bet norint ką nors keisti, reikia drąsos. Tikriausiai ne kiekvienas ryžtųsi tiesiai šviesiai išsakyti mokyklos direktoriui, kas mokinių netenkina ir ką reikėtų keisti.
Taip, susiduriame su tokia problema, kad ne visų mokyklų administracijos suvokia arba nenori suvokti, kas yra moksleivių savivalda, ir gana dažnai stengiasi juos „nusodinti“. Tad mūsų tikslas ir yra padaryti taip, kad mokyklų direktoriai nestabdytų moksleivių iniciatyvos. Nes, jei moksleiviai mokykloje susiduria su tokiu požiūriu, jie ir išeina į pasaulį su tokia nuostata, esą neverta net stengtis ką nors pakeisti. Todėl ir visoje Lietuvoje dabar matome situaciją, kai žmonės niekuo nebetiki ir darosi apatiški.
Pateikite pavyzdžių, kuriose srityse moksleivių savivalda gali būti naudinga.
Pavyzdžiui, mokiniams nepatiko jų mokyklos uniforma ir buvo nuspręsta, kad galima įsivesti alternatyvią džemperių uniformą. Kiek žinau, Klaipėdoje jau kelios gimnazijos turi pasitvirtinusios tokias uniformas, kai šalia švarkų galima turėti ir sportinį variantą – uniforminį džemperį ar megztuką.
Kita mokykla norėjo vietoje kūno kultūros pamokų įsivesti sportinių šokių pamoką. Kiek žinau, ši iniciatyva pasiteisino ir jau nuo kitų mokslo metų 2 klasės gimnazistai turės teisę pasirinkti, ar jie nori lankyti kūno kultūros ar sportinių šokių pamokas.
Savivaldoje esančių mokinių misija – ieškoti alternatyvų, dialogo su administracija.
Vadinasi, jei patys mokiniai yra aktyvūs, daug ką galima pakeisti?
Tikrai taip. Tik reikia nenuleisti rankų. Klaipėdos skirtingų mokyklų savivaldų atstovai susirinkimų metu aptaria įvairiausius klausimus: rūkymo prevencijos, uniformų dėvėjimo, privalomos karo tarnybos, mokslo metų pailginimo, higienos mokyklose ir t. t.
Ar Klaipėdoje visos mokyklos turi tokias struktūras?
Negaliu tiksliai atsakyti, nes ne visos priklauso Lietuvos moksleivių sąjungai, tad tenka bendrauti ne su visomis. Mes bendraujame su 21 Klaipėdos mokyklų savivaldos atstovais. Tiesa, tenka pripažinti, kad kai kuriose mokyklose yra tokia struktūra, bet ji visiškai neveikli. Gerai yra tai, kad savivaldų pirmininkai susitinka, dalijasi informacija, gali imti vieni iš kitų pavyzdį.
Ko gero, nemažai yra ir tokių mokinių, kurie apatiški ir abejingi. Turite planą – kaip juos motyvuoti pradėti veikti?
Pasakysiu atvirai – tai sunki užduotis, nes su tokiais mokiniais paprasčiausiai nepavyksta susitikti. Jie niekur neina, jiems niekas neįdomu. Todėl organizuojame įvairius pramoginius renginius miesto mastu. Tikimės, kad nors pramogos juos sudomins. Klaipėdoje ypač populiarūs protų mūšiai – šie renginiai visada sutraukia labai daug žmonių.
O diskotekos?
Diskotekos jau atgyvenęs reikalas. Žinoma, iki 8 klasės mokyklose dar vyksta vadinamieji „šokiai“, bet vyresnėse klasėse – nebe.
Šiaip galiu pasidžiaugti, kad mokiniai vis aktyvėja. Bent jau Klaipėdoje vis daugiau tokių, kurie įsitraukia į visuomeninę veiklą.
Ar tokiai aktyviai ir visuomeniškai mokinei kaip jūs dar yra kada kurti ateities planus?
Žinau tik viena, kad savo ateitį sieju su Lietuva, ir pabaigusi mokyklą nesiruošiu kelti sparnų ir važiuoti studijuoti į užsienį. Manau, kad ir Lietuvoje turime puikių aukštųjų mokyklų.
Nesijauti dėl tokios nuomonės tarsi balta varna?
Iš tiesų yra įvairių nuomonių. Vieni tik užsienyje mato geras perspektyvas, kitiems – tai puikus būdas tiesiog pabėgti nuo tėvelių, bet yra ir panašiai mąstančių kaip aš. Žinoma, pažinti kitas šalis ir jų kultūrą – įdomu, bet dėl to nebūtina ilgam pabėgti iš savo gimtosios šalies. Juk galima tiesiog keliauti. Be to, ir studijuojant Lietuvoje galima dalyvauti įvairiose mainų programose ir šitaip kuriam laikui išvykti į užsienį.
O kokia profesija vilioja?
Neturiu vieno atsakymo. Žinau tik tiek, kad mano profesija turėtų būti susijusi su žmonėmis, bendravimu, nes esu komunikabili.
Dažnai vyresnėse klasėse mokiniai skundžiasi, kad jiems reikia labai daug mokytis ir niekam kitam nelieka laiko, bet žvelgiant į jus, susidaro kitokia nuomonė.
Tikrai įmanoma daug ką suspėti. Aš dar dainuoju mokyklos chore ir ansamblyje. Žinoma, kartais trūksta laiko. Bet žinau labai daug veiklių žmonių, kurie per dieną nuveikia labai daug. Žinoma, tuomet iš savęs turi ir daugiau reikalauti bei negailėti jėgų. Nesakau, kad įsitraukus į visuomeninę veiklą, visiškai nenukenčia mokslai. Bet juk mokomės ne dėl pažymio, o dėl savęs. O visuomeninė veikla tai ir yra tos gyvenimo pamokos, kurių mes negauname mokykloje. Jau dabar tenka bendrauti su valdininkais, verslininkais, ieškoti paramos. Manau, kad ši patirtis ateityje labai pravers.
Informacijos šaltinis: Vakarų ekspresas.lt
Palikti komentarą