Atvėsę orai, trumpesnės dienos ir vis daugiau laiko uždarose patalpose – taip prasideda laikotarpis, kai šeimose dažniau pasigirsta kosulys, sloga ir čiaudulys. Tėvai ieško būdų, kaip sustiprinti vaikų imunitetą, kad šie rečiau sirgtų, lengviau įveiktų infekcijas ir nepraleistų tiek daug dienų mokykloje ar darželyje.
Tačiau ar tikrai imunitetą galima sustiprinti vitaminais ar specialiais papildais? Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne viena stebuklinga priemonė, o kasdieniai įpročiai: visavertė mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas, skiepai ir tinkama rankų higiena. Būtent šių veiksnių visuma padeda vaiko organizmui augti, vystytis ir veiksmingai kovoti su infekcijomis.
Kodėl vaikai šaltuoju sezonu serga dažniau?
Vaikų imuninė sistema dar vystosi, o darželiuose ir mokyklose jie nuolat susiduria su įvairiais virusais. Uždarose, prasčiau vėdinamose patalpose kvėpavimo takų infekcijos gali plisti lengviau, todėl rudens ir žiemos mėnesiais susirgimų dažnai padaugėja.
Svarbu suprasti, kad dažnesnės infekcijos nebūtinai reiškia, jog vaiko imunitetas silpnas. Ypač pradėję lankyti darželį ar mokyklą vaikai susiduria su naujais ligų sukėlėjais. Vis dėlto, jei infekcijos itin sunkios, užsitęsia, kartojasi neįprastai dažnai arba vaikas sunkiai atsigauna, verta pasitarti su šeimos gydytoju.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) pabrėžia, kad sveiki kasdieniai įpročiai palaiko normalią imuninės sistemos veiklą, tačiau jie nepakeičia skiepų, kurie padeda apsisaugoti nuo konkrečių infekcinių ligų.
1. Subalansuota mityba – kasdienis imuniteto pagrindas
Vaiko organizmui reikia pakankamai energijos, baltymų, vitaminų ir mineralų, kad jis galėtų augti, vystytis ir palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą. Šaltuoju sezonu verta dar atidžiau pasirūpinti tuo, kas kasdien atsiduria vaiko lėkštėje.
Kokius produktus verta įtraukti į vaikų mitybą?
- Daržoves ir vaisius. Morkos, brokoliai, kopūstai, paprikos, citrusiniai vaisiai, obuoliai ir uogos suteikia įvairių vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų.
- Baltymų šaltinius. Kiaušiniai, žuvis, paukštiena, mėsa, pupelės, lęšiai ir kiti ankštiniai produktai padeda užtikrinti organizmui reikalingų baltymų ir kitų maistinių medžiagų kiekį.
- Viso grūdo produktus. Avižos, grikių kruopos, viso grūdo duona ir kiti grūdiniai produktai suteikia energijos bei skaidulų.
- Pieno produktus arba tinkamas alternatyvas. Jogurtas, kefyras ir kiti produktai gali padėti gauti baltymų bei kalcio. Renkantis augalinius gėrimus svarbu atkreipti dėmesį į jų maistinę sudėtį.
- Žuvį ir kitus vitamino D šaltinius. Riebi žuvis yra vienas iš maisto produktų, kuriuose yra šio vitamino.
Nebūtina kasdien gaminti sudėtingų patiekalų ar versti vaiką valgyti nemėgstamas daržoves. Geriau pasiūlyti įvairesnių produktų, įtraukti vaiką į maisto ruošimą ir rodyti pavyzdį patiems.
Taip pat svarbu prisiminti, kad nė vienas produktas – nei citrina, nei medus, nei imbieras, nei česnakas – savaime neapsaugo nuo visų virusų. Naudingiausia yra įvairi ir vaiko amžių bei poreikius atitinkanti mityba.
2. Vitaminas D: ar jo reikia kiekvienam vaikui?
Lietuvoje rudenį ir žiemą natūralios saulės šviesos mažiau, todėl tėvams kyla klausimų dėl vitamino D. Jis svarbus kaulų augimui ir normaliai imuninės sistemos veiklai, tačiau papildų poreikis ir dozė priklauso nuo vaiko amžiaus, mitybos, sveikatos būklės bei galiojančių rekomendacijų.
Kūdikiams vitamino D papildai paprastai rekomenduojami nuo pirmųjų gyvenimo dienų, tačiau konkrečią dozę reikėtų derinti su sveikatos priežiūros specialistu. Vyresniems vaikams taip pat verta aptarti vitamino D poreikį su šeimos gydytoju, ypač jei vaikas mažai būna lauke, jo mityba ribota ar yra kitų trūkumo rizikos veiksnių.
Svarbu: daugiau vitaminų nereiškia stipresnio imuniteto. Per didelės kai kurių vitaminų, ypač riebaluose tirpių vitaminų A ir D, dozės gali pakenkti. Todėl nereikėtų savarankiškai derinti kelių papildų ar didinti jų dozių vien dėl to, kad prasidėjo šaltasis sezonas.
3. Pakankamas miegas – ne mažiau svarbus nei mityba
Miego metu organizmas atsistato, o miego trūkumas gali neigiamai veikti bendrą savijautą ir imuninės sistemos veiklą. Vis dėlto šiuolaikiniams vaikams kokybišką poilsį neretai apsunkina vėlyvas ėjimas miegoti, ekranai ir intensyvi dienotvarkė.
Orientacinė miego trukmė per parą, įskaitant dienos miegą, jei jis dar reikalingas:
- 3–5 metų vaikams – 10–13 valandų;
- 6–12 metų vaikams – 9–12 valandų;
- 13–18 metų paaugliams – 8–10 valandų.
Kad užmigti būtų lengviau, verta laikytis panašaus miego režimo ir savaitgaliais, prieš miegą rinktis ramesnę veiklą, o telefonus bei kitus ekranus atidėti. Knygos skaitymas, pokalbis ar rami vakaro rutina gali tapti paprastu būdu padėti vaikui atsipalaiduoti.
4. Kasdienis judėjimas ir laikas gryname ore
Šaltas oras savaime nesukelia peršalimo – peršalimą sukelia virusai. Todėl vien dėl žemesnės temperatūros nereikėtų atsisakyti pasivaikščiojimų ar aktyvių žaidimų lauke, jei oro sąlygos saugios ir vaikas gerai jaučiasi.
Judėjimas padeda palaikyti bendrą fizinę ir emocinę sveikatą, o buvimas lauke suteikia galimybę atsitraukti nuo ekranų ir pakeisti aplinką. Nebūtina kiekvieną dieną planuoti sporto treniruotės: gali pakakti pasivaikščiojimo, važinėjimo dviračiu, žaidimų kieme ar aktyvios veiklos su šeima.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 5–17 metų vaikams ir paaugliams per savaitę vidutiniškai bent 60 minučių per dieną skirti vidutinio ar didelio intensyvumo fizinei veiklai. Mažesniems vaikams svarbus dažnas, įvairus judėjimas pagal jų amžių ir galimybes.
Aprengiant vaiką verta vadovautis oru ir jo aktyvumu: drabužiai turi apsaugoti nuo šalčio, vėjo bei drėgmės, bet neturėtų skatinti perkaisti.
5. Rankų higiena ir vėdinamos patalpos
Net ir gerai besimaitinantis bei pakankamai miegantis vaikas gali užsikrėsti virusu. Todėl praktinės prevencijos priemonės yra ne mažiau svarbios už sveiką gyvenimo būdą.
Ko verta išmokyti vaiką?
- Plauti rankas su muilu grįžus iš lauko, pasinaudojus tualetu ir prieš valgį.
- Kosint ar čiaudint prisidengti burną ir nosį servetėle arba alkūnės linkiu.
- Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos nešvariomis rankomis.
- Reguliariai vėdinti kambarius ir klases.
- Nesidalyti gėrimo buteliukais ar valgymo įrankiais.
- Susirgus likti namuose, ilsėtis ir vengti užkrėsti kitus.
Svarbu, kad higiena vaikui nebūtų pateikiama kaip bauginantis draudimų sąrašas. Daug veiksmingiau šiuos įpročius paversti natūralia kasdienybės dalimi ir jų laikytis visai šeimai.
6. Skiepai – tikslinė apsauga nuo pavojingų infekcijų
Kartais kalbant apie imunitetą daugiausia dėmesio skiriama vitaminams, tačiau pamirštama viena svarbiausių konkrečių ligų prevencijos priemonių – skiepai.
Vakcinacija padeda imuninei sistemai atpažinti tam tikrus ligų sukėlėjus ir pasiruošti su jais kovoti. Ji neapsaugo nuo kiekvieno peršalimo viruso, bet gali reikšmingai sumažinti tam tikrų infekcijų ir jų sunkių komplikacijų riziką.
Prieš šaltąjį sezoną tėvams verta patikrinti, ar vaikas paskiepytas pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, ir su šeimos gydytoju aptarti sezoninio gripo vakcinos bei kitų pagal amžių ar sveikatos būklę rekomenduojamų skiepų poreikį.
Ypač svarbu individualiai įvertinti vaikus, sergančius lėtinėmis ligomis ar turinčius kitų sunkesnės infekcijos rizikos veiksnių.
7. Ar verta vaikams duoti imunitetą stiprinančių papildų?
Vaistinėse galima rasti daugybę preparatų, žadančių sustiprinti imunitetą: nuo vitamino C ir cinko iki įvairių augalinių mišinių ar probiotikų. Tačiau jų veiksmingumas skiriasi, o teiginys „stiprina imunitetą“ ne visada reiškia, kad preparatas apsaugos nuo infekcijų.
Jeigu vaikas valgo įvairų maistą, auga ir vystosi pagal savo amžių, o nustatyto maistinių medžiagų trūkumo nėra, papildai nebūtinai suteiks papildomos naudos. Kai kurių medžiagų trūkumą svarbu ištaisyti, tačiau tai nėra tas pats, kas neribotai vartoti papildus ligų profilaktikai.
Prieš duodant vaikui vitaminų, mineralų, žolinių preparatų ar probiotikų, ypač jei jis vartoja vaistus ar serga lėtine liga, verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Mažiems vaikams taip pat negalima duoti medaus iki 12 mėnesių amžiaus.
8. Emocinė savijauta taip pat svarbi
Vaikų savijautai įtakos turi ne tik fiziniai įpročiai, bet ir kasdienė emocinė aplinka. Nuolatinis stresas, per didelis krūvis, įtempta dienotvarkė ir poilsio trūkumas gali paveikti miegą, apetitą bei bendrą savijautą.
Todėl šaltuoju sezonu verta pasirūpinti ne vien tuo, ar vaikas išgėrė vitaminų, bet ir tuo, ar jis turi laiko žaisti, bendrauti, ilsėtis ir pasikalbėti apie savo rūpesčius.
Kartais didžiausia pagalba vaikui – ne dar viena priemonė iš vaistinės, o ramesnis vakaras, pakankamai miego, pasivaikščiojimas kartu ir tėvų dėmesys.
Kada dėl vaiko sveikatos reikėtų kreiptis į gydytoją?
Dažnos lengvos kvėpavimo takų infekcijos vaikystėje nebūtinai rodo imuninės sistemos sutrikimą. Vis dėlto pasitarkite su gydytoju, jei vaikas serga neįprastai sunkiai, infekcijos kartojasi su rimtomis komplikacijomis, ilgai nepasveiksta, prastai auga ar krenta svoris.
Jei vaikui sunku kvėpuoti, jis tampa neįprastai vangus, sunkiai pažadinamas, negali gerti ar atsiranda kitų sunkių simptomų, būtina skubi medicinos pagalba.
Svarbiausia – ne stebuklingas receptas, o kasdieniai įpročiai
Vaikų imuniteto stiprinimas nėra vienos savaitės projektas ir neturi vieno universalaus recepto. Kur kas daugiau naudos duoda nuoseklūs kasdieniai įpročiai: įvairi mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas, higiena, patalpų vėdinimas ir rekomenduojami skiepai.
Tėvams taip pat svarbu prisiminti, kad net ir sveikai gyvenantys vaikai kartais serga. Tikslas nėra užtikrinti, kad vaikas niekada nesusirgtų, o padėti jo organizmui tinkamai augti, palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą ir sumažinti išvengiamų infekcijų bei jų komplikacijų riziką.
Palikti komentarą