Vaikai – neabejotinai brangiausias mūsų turtas, tačiau ne visuomet galime būti šalia jų ir juos apsaugoti. Mūsų, tėvų, atsakomybė ir pareiga – užtikrinti vaikų saugumą viešojoje erdvėje, ir vienas esminių būdų tai padaryti – išmokyti vaikus pagrindinių saugumo taisyklių, žinotinų net darželinukams.
Saugumo tema turėtų būti aptariama ne tik namuose, bet ir darželyje bei mokykloje. Vaikai privalo žinoti saugumo ir apsisaugojimo būdus bei priemones. Saugumo temos kėlimas jokiu būdu nėra vaikų gąsdinimas apie atšiaurų ir pavojingą pasaulį – visiškai ne, tai labiau panašu į pamatines žinias, kurios svarbios ir žinotinos kiekvienam, lygiai kaip tai, kad su degtukais ir aštriais daiktais žaisti pavojinga, eiti per gatvę galima tik degant žaliam šviesoforo signalui, privalu nešioti atšvaitus ir panašiai.
Portalas huffingtonpost.com pateikia pagrindines saugumo taisyklės ir vaikams žinotinus dalykus, padėsiančius jiems jaustis saugiau ir užtikrinčiau viešoje erdvėje.
Žinok savo vardą, adresą ir mamos / tėčio telefono numerį
Geriausia, jeigu vaikai žino svarbiausią informaciją apie save – savo vardą ir pavardę, amžių, namų adresą ir tėčio bei mamos (ar vieno jų) telefonų numerius. Net trejų-penkerių metų vaikai gali įsiminti šią informaciją. Jei vaikas pasiklysta, tai yra esminė informacija, padėsianti kuo greičiau surasti vaiko tėvus. Tačiau vaikai turi žinoti, kad ši informacija nepateikiama kitomis aplinkybėmis – jei jos prašo nepažįstamas žmogus, o vaikas nėra pasiklydęs ar pasimetęs.
Niekur neik su nepažįstamu žmogumi
Vaikai turėtų žinoti, kad su nepažįstamu žmogumi niekur negalima eiti. Niekada. Kaip teigia huffingpost.com straipsnio autoriai, drausti vaikams kalbėtis su bet kokiu nepažįstamu žmogumi nėra visiškai teisinga, kadangi tai atimtų galimybę vaikui paprašyti nepažįstamo žmogaus pagalbos. Pavyzdžiui, jei vaikas jaučia ar mato, kad jį seka kažkoks žmogus, jis turėtų nesibaimindamas paprašyti kito suaugusiojo žmogaus pagalbos, pavyzdžiui, kasininkės, apsaugos darbuotojo ar panašiai, priklausomai nuo situacijos. Tačiau nepaisant to, kad vaikas tam tikrose situacijose gali paprašyti nepažįstamo žmogaus pagalbos, t. y. kalbėti su nepažįstamu žmogumi, vaikas niekada negali kur nors su nepažįstamu žmogumi eiti, net jei tas žmogus sako pavaišinsiąs jį saldainiais ir parvešiantis jį namo, nes to prašė jo mama. Vaikai turi įsiminti tris dalykus, susijusius su nepažįstamais žmonėmis:
- jokie nepažįstami žmonės neturi teisės liesti tavęs po drabužiais;
- rėk, spardykis ir bėk – nesielk mandagiai, jei nepažįstamas žmogus tau trukdo ar daro tai, kas tau nepatinka;
- pranešk apie tai, net jei tas žmogus priverčia tave prižadėti, kad nepraneši; visuomet pranešk.
Niekam nevalia tavęs liesti
Jau trejų metų vaikus galima išmokyti to, kad jokie nepažįstami žmonės negali liesti jų po drabužiais. Nereikia vaikų gąsdinti ir aptarinėti šio reikalo kasdien, tai turi būti viena pamatinių žinių apie saugumą. Vaikai turi suprasti ir tai, kad bet koks nepažįstamojo prisilietimas neturi likti paslaptimi.
Internete neviešink ir niekam nepateik asmeninės informacijos ar slaptažodžio
Mažesni vaikai suvis neturėtų naudotis internetu be suaugusiojo priežiūros. Itin dažnai tėvai apleidžia savo kaip apsaugotojų ir lyderių pozicijas, kai reikalai susiję su interneto erdve. Tačiau jeigu slepiatės po „aš tiek / nieko neišmanau“ gaubtu, metas išlįsti ir pradėti domėtis bei mokytis. Negalite vaikų apsaugoti nuo to, ko patys neišmanote.
Vyresnieji vaikai nori didesnio privatumo nuo tėvų internetinėje erdvėje, ir tai yra natūralu bei suprantama. Dažniausiai 12-17 metų paaugliai internete bendrauja su draugais, turi savo paskyras socialiniuose tinkluose, žaidžia žaidimus. Tačiau jūs turite užtikrinti, kad jūsų atžalos žinotų, jog nevalia susitikti su žmogumi, su kuriuo tesi vieną ar kelis kartus bendravęs interneto erdvėje. Taip pat tiek jaunesni, tiek vyresni paaugliai turi žinoti, jog jie niekada neturėtų internetinėje erdvėje viešinti savo asmeninės informacijos. Be to, niekas, išskyrus tėvus, neturėtų žinoti jų slaptažodžių. Pasikalbėkite su vaikais apie internetines patyčias – paaiškinkite kas tai yra ir kad susidūrus su tokiu reiškiniu būtina pranešti tėvams. Vaikai turi žinoti ir tai, jog jie neturėtų atsakyti į jokias gluminančias, įžeidžiančias žinutes, tačiau turi jas išsaugoti kaip įrodymą.
Žinok, kada skambinti 112
Vaikai turi žinoti šį numerį ir suprasti, kada reikia juo skambinti, t. y. kokiais atvejais reikia skubios profesionalios pagalbos. Tai ypač svarbu aptarti su mažesniais vaikais. Pavyzdžiui, jei šeimos narys nukrito nuo kopėčių ir nejuda, jeigu namuose kilo gaisras – tai yra atvejai, kai reikia skambinti 112, tačiau jei reikia pagalbos ruošiant namų darbus ar konstruojant žaislinio traukinuko bėgius – tai visiškai kitas atvejis.
Suaugęs žmogus neturi prašyti tavęs saugoti paslaptį
Paslaptis labai mėgsta blogų kėslų turintys ir juos įgyvendinantys nepažįstami suaugę žmonės, pavyzdžiui, tvirkintojai. Vaikai turėtų žinoti, kad jie visada ir viską gali drąsiai sakyti tėvams. Svarbu, kad vaikai žinotų, jog tėvai nepyks ant jų ir jų nekaltins. Pabrėžkite savo atžaloms: „Nesvarbu, kas nutiktų, jeigu jautiesi nesaugus, jeigu kažko bijai, aš noriu tai žinoti ir tau padėti.“ Paaiškinkite vaikams, kas yra nesaugios paslaptys. Nesaugios paslaptys susijusios su sunkumais, bet kokiais žmonių prisilietimais, kitų žmonių jiems teikiamomis dovanomis mainais į paslapties saugojimą, ir panašios.
Būk drąsus ir pasitikėk savimi, savo jausmais
Net mažas vaikas supras, jei kas nors su juo elgiasi neteisingai ar neleistinai. Drąsinkite vaikus pasitikėti savo instinktais – jei jie jaučia, kad koks nors žmogus su jais elgiasi „kažkaip“ ne taip, jie neprivalo su tokiais žmonėmis elgtis mandagiai, jie turi bėgti nuo tokio žmogaus ir susirasti patikimai atrodantį suaugusįjį – pavyzdžiui, motiną su vaikais, policininką, apsaugos darbuotoją ar panašiai – ir paprašyti pagalbos.
Parengta pagal huffingtonpost.com ir ncjrs.gov
Informacijos šaltinis: Bernardinai.lt
Palikti komentarą