Lankydamasi vaikų žaidimų aikštelėse, smėlio dėžėse, vaikų kambariuose, mokyklėlėse, darželyje ar mokykloje nuolat girdžiu tėvus mokant savo vaikus, ar netgi įsakmiai reikalaujant, dalintis su kitais vaikais. Pripažinkime, juk ir patys to mokome. Pasidalint su draugu ar drauge žaislu, saldainiu ar mėgiamiausia knyga.
Pastebėkite, kad vaikai nuo prigimties nenori dalintis, nenori duoti savo žaislo kitam būtent tuo momentu, kai jis jam pačiam yra labai reikalingas. Tėvai laiko šį bruožą privalomu ir įvairiausiais būdais bando išmokyti elgtis mandagiai ir dalintis viskuo.
Kartą paprašiau auklėtojų leidimo pasilikti darželio grupėje ir stebėti vaikus kai jie žaidžia. Didžiausiai mano nuostabai, pagrindinis veiksmas, kuris praktiškai vyksta nuolat, tai muštynės, konfliktai dėl vieno ir to paties žaislo. Auklėtojos gan įsakmiu balsu moko vaikus dalintis. Stebėjau dviejų mergaičių situaciją, kai auklėtoja liepė atiduoti lėlę kitai mergaitei, kuri staiga užsimanė būtent šios lėlės. Mačiau ir liūdną, ašarotą mergaitės veidą, kuriai buvo liepta „dalintis“, t.y tą lėlę atiduoti kitai. Pastebėjau veide klausiamą žvilgsnį: kodėl aš turiu atiduoti žaislą, su kuriuo žaidžiu? Ar ta mergaitė geresnė už mane? O kuo aš blogesnė, kad negaliu toliau žaisti su lėle, kurią išsirinkau pati?
Visa tai privertė mane susimąstyti, ar teisingai darome, stengdamiesi išmokyti vaikus dalintis. Teisingiau, versdami juos dalintis savo turtu?
Daugybė ekspertų ir psichologų straipsnių tik ir byloja, kad privalome išmokyti vaikus būti mandagiais ir dosniais kitų atžvilgiu. Ir tėvai nesusimąstydami to siekia. Bet reikėtų pagalvoti, pamąstyti apie kitą pusę, apie abiejų vaikų savijautą.
Visuomenė laiko kūdikį geru, jei jis daug miega, neverkia ir pažaidžia vienas.
Visuomenė laiko vaiką geru, kai jis bendrauja su tėvais, draugiškai žaidžia su bendraamžiais, dalinasi, klauso vyresniųjų bei nemaištauja ir nesipriešina.
Kodėl būtent šie rodikliai turi rodyti vaiko gerumo etiketę? Dalijimasis yra gerumo ir dosnumo simbolis. Nuo kokio amžiaus to reikėtų mokyti savo vaikus? Juk kiekvienas norime savo vaikus tinkamai paruošti gyvenimui, kai jie bus vieni, kai užaugs ir subręs patys tinkamai priimti sprendimus. Kiekvienas trokštame pastatyti tvirtus pagrindus po vaiko kojomis. Taigi, versdami vaiką dalintis, jo ugdymą savęs pasitikėjimo link mes tik žudome, o ne keliame.
Štai 6 priežastys, kurios privers pasvarstyti, ar tikrai reikia versti savo vaikus dalintis:
1. Kai kurie žaislai yra per daug svarbūs, kad jais dalintis.
Galbūt tai brangiausia tėvų, senelių ar draugų dovana. Kad ir mažas kibirėlis, kurį vaikas nuolat nešasi į smėlio dėžę ir nori žaisti tik jis. Gal tai pats mieliausias meškiukas, kurį jūsų vaikas myli nuo pat gimimo, tai yra jo draugas. Ir, paprašytas pasidalinti, mažasis labai nusivils ir tikrai nenorės jo atiduoti. Nesąžininga liepti, versti atiduoti jo artimiausią žaislą kitam, nors ir trumpam.
2.Vaikams reikia daugiau laiko suprasti dalinimosi sąvoką.
Norimo charakterio „lipdymas“, kurį siekiame matyti savo vaikuose, yra atsakingas darbas. Tačiau tai turi ateiti natūraliai, o ne pamokslo ar liepimo būdu. Jei tėvai yra mandagūs, draugiški, malonūs kitiems, tą perims ir jų vaikai. Vyresniems vaikams lengviau suprasti dalijimosi sąvoką. O mažiesiems tikrai sunku suvokti, kodėl jis turi duoti savo žaislą kitam. Net jei tėvai nuolat to moko. Vaikams iki 3 metų geriau to stipriai neakcentuoti ir neskiepyti, nes jie tinkamai nesupras.
3. Pagarba bei pagrindinės vaiko teisės.
Dalinimasis yra nuostabus bruožas tik tuo atveju, jei žmogus pats to nori ir sutinka. Suaugęs žmogus pasakys: „Neprivalau, jei nenoriu“. O kaip vaikai? Kodėl juos verčiame daryti prieš jų valią? Ar tėvai negerbia jų nuomonės, nes laiko juos per mažais tą suvokti? Nuo kada prievarta yra toleruotina tėvų auklėjime? Privalome tikėti savo vaikais, jų intuicija bei norais. Jau gimę jie tampa žmonėmis bei asmenybėmis. Leiskime jiems rinktis ir spręsti.
4. Nuosavybės jausmas.
Tėvai nori, kad vaikai jaustų atsakomybę, saugotų savo daiktus, drabužius mokykloje ar darželyje. Mokydami dalintis lyg tam prieštarautume. Mes taip pat nesame linkę dalintis savo daiktais, rūbais, kompiuteriu ar gabalėliu pyrago su kitu. Tai kodėl nuo mažens mokome to savo vaikus? Geriausias būdas būtų tiesiog patarti ar vaikui padėti susivokti situacijoje, kai jo prašoma pasidalinti daiktu ar žaislu. Privalome paaiškinti situaciją bei laukti vaiko sprendimo, nesvarbu kokio amžiaus jis būtų.
5. Gyvenime būna kitaip.
Realiame pasaulyje suaugusieji naudojasi kažkokiais asmeniniais daiktais ir neatiduoda jų kitam žmogui panorėjus ar paprašius. Suaugę neturi teisės prašyti ar imti iš kito žmogaus, jei jis nepageidauja duoti ar dalintis. Mokydami vaikus dalintis jiems tik įteigsime, kad suaugę privalo jam duoti tai, ko jis panorės. Ar tai teisinga?
6. Kantrybės ugdymas.
Gyvenime dalykai netampa mūsų vien tik jų panorėjus ar užsigeidus. Išvada – vaikai neprivalo duoti ar dalintis kitam panorėjus. Svarbi pamoka visiems, kad norimą dalyką reikia įsigyti arba gauti iš kito žmogaus, jam sutinkant. Svarbiausia teisingai išauklėti savo vaikus suvokti situaciją. Jei jūsų vaikas užsigeidė kito vaiko žaislo, pirmiausia turime paprašyti kantrybės, užsiimti kažkuo kitu ar tiesiog palaukti, kol kitas vaikas nuspręs pasidalinti ar nepasidalinti savo žaisliuku.
Svarbiausia vaikams įdiegti tokias savybes kaip kantrybė, rūpestis, supratingumas, meilė artimam. Vaikas, turėdamas pasirinkimo laisvę, ateityje labiau pasitikės savimi bei jaus pagarbą ir pats mokės gerbti kitų norus.
Taigi, geriausia pasistengti išvengti situacijų, kada reikia rinktis. Mokykime vaikus saugoti savo daiktus ir jei jie nenori jais dalintis, atėjus draugams tegul pasideda į šalį savo mylimiausius žaislus. Vaikai patys gali daryti sprendimus kuo dalintis ir kuo ne. Suteikdami jiems laisvę, subrandinsime stiprią bei draugišką asmenybę, kuri ateityje pasitikės savo sprendimu, savo jėgomis ir, svarbiausia, nuspręs teisingai.
www.huffingtonpost.com
Informacinio švietimo projekto www.vaikodiena.lt informaciją naudoti komerciniais tikslais be raštiško www.vaikodiena.lt sutikimo draudžiama.
Palikti komentarą