Kai mums kyla grėsmė, išsigąstame. Nerimas dažniausiai nesusijęs su realiu pavojumi, bet gali smarkiai sugadinti mūsų kasdienybę. Drebančios rankos, pagreitėjęs širdies ritmas, galvos svaigimas, negalėjimas susikoncentruoti – visa tai yra nerimo požymiai. Psichoterapeutė Lexi Schmidt pataria naudotis nesudėtingomis „įžeminimo“ technikomis, kurios padės suvaldyti emocijas ir grįžti į realybę.
Svarbiausia „įžeminimo“ technikos dalis – rasti jėgų suvaldyti stiprias emocijas ir bet kokiais būdais sutelkti dėmesį, susikoncentruoti į kitką. Nerimaudami mes atsiduriame liūdnų fantazijų pasaulyje, kurios, nepaisant labai realistiško vaizdo, iš tikrųjų tėra įsisiautėjusios vaizduotės vaisius. O mums svarbu likti „čia ir dabar“, todėl visi jus supantys daiktai gali padėti.
1. Tik jūs patys galite save nuraminti
Jeigu esate namuose, nueikite į dušą arba vonią. Bet tai dar ne viskas. Atkreipkite dėmesį į kiekvieną pakeliui sutinkamą daiktą ir savo pojūčius: kaip spaudžiate jungiklį ir kokį garsą jis skleidžia, kaip nulenkiate durų rankeną. Parinkite jums labiausiai tinkamą vandens temperatūrą ir toliau koncentruokitės į pojūčius.
Visada turėkite „įžeminantį“ daiktą. Tai gali būti kažkas, kas jums sukelia gerus prisiminimus, arba tiesiog daiktas, kurį jums patinka liesti: lygus akmenėlis, statulėlė, siūlų rutuliukas. Visada, kai jums reikia nusiraminti, išsitraukite savo „talismaną“ ir palaikykite jį rankose: susifokusuokite į savo taktilinius pojūčius arba mintyse išsamiai aprašykite tą daiktą. Sudėtingo pokalbio metu galite tiesiog įkišti ranką į kišenę ir paliesti „talismaną“.
Koncentravimasis į paprastus veiksmus gali sugrąžinti jus į realybę. Pasidarykite puodelį arbatos ir stebėkite visas proceso detales: virtuvės grindis ir apšvietimą, arbatinuko skleidžiamus garsus, garus ir kitka.
2. Susikoncentruokite į pojūčius
- Prisiminkite jums patinkantį kvapą ir vis įkvėpkite jo visos dienos eigoje. Jūs galite nešiotis kvepalų buteliuką arba indelį mėgstamiausio kremo.
3. Naudokite savo kūną
Pabarbenkite pirštų pagalvėlėmis į stalą arba kitą daiktą. Atkreipkite dėmesį į jūsų skleidžiamo garso pradžią ir pabaigą.
Atsisėskite tiesiai ir pajuskite, kaip jūsų kojos remiasi į grindis (galite nusiauti batus, taip bus net geriau). Įsivaizduokite, kad jūsų kojos – tvirtas fundamentas, o grindis arba žemė – patikimas palaikymas.
Atsigulkite ant grindų, užsimerkite ir susifokusuokite į pojūčius: kokios kūno dalys liečia grindis, ką jos jaučia.
4. Fiksuokite detales ir užimkite rankas
Išsirinkite bet kokį daiktą ir mintyse pasižymėkite kaip galima daugiau detalių.
Pažiūrėkite aplink ir raskite daiktą su pasikartojančiu piešiniu, pavyzdžiui, tapetus arba linoleumą. Pabandykite atvaizduoti ornamentą ant popieriaus.
Išsamiai aprašykite savo aplinką, kaip mokyklos rašinėlyje „Mano kambarys“.
Mintyse aprašykite šalia esantį žmogų, jo aprangos ir išvaizdos detales.
5. Užimkite savo smegenis
Mintyse spręskite nesudėtingus matematikos uždavinius.
Sužaiskite žaidimą. Išsirinkite kategoriją, pvz., profesijos arba gyvūnai, o vėliau – abėcėlės raidę. Išvardykite visus žodžius iš pasirinktos raidės, atitikančius pasirinktą sferą.
Pabūkite detektyvas: stebėkite žmones ir bandykite atspėti jų profesijas, patys sau paaiškindami, kodėl taip nusprendėte.
6. Taisyklingai kvėpuokite
Pasidėkite rankas ant pilvo ir krūtinės ir giliai kvėpuokite pilvu. Stebėkite, kaip juda ant pilvo esanti ranka ir kaip nejuda ranka, esanti ant krūtinės.
Įsiminkite skaičius 4, 7, 8. 4 sekundes lėtai įkvėpkite, 7 sekundėms sulaikykite kvėpavimą, 8 sekundes lėtai iškvėpkite. Jeigu šie skaičiai jums netinka, galite pakoreguoti laiką. Svarbiausia – kvėpuokite lėtai.
Palikti komentarą