Kaip padėti vaikams išmokti pasiekti gyvenime tai, ko jie trokšta?
- Dirbkite su savimi
Tai – bene svarbiausias dalykas. Norite turėti laimingus vaikus? Tai patys gyvenkite su džiaugsmu. Laimingų tėvų vaikai būna laimingi, o tėvų depresijos sukelia vaikų psichologines problemas. Pirmiausia tėvams derėtų nustatyti optimalų darbo ir asmeninio gyvenimo santykį.
Psichologai apklausė tūkstančio šeimų vaikus, ko jie paprašytų, jeigu jiems būtų pažadėta išpildyti vieną prašymą, susijusį su tėvais. Visi spėjo, kad vaikai pageidaus daugiau laiko praleisti su tėvais. Jie apsiriko: dauguma vaikų troško, kad jų tėvai mažiau pavargtų ir patirtų mažiau įtampos.
Jūsų stresas – ne tik jūsų stresas. Mokslininkų tyrimai parodė, kad tėvų patiriamas stresas silpnina vaikų imuninę sistemą, intelektą, didina jų nutukimo, psichinių ligų, diabeto, alergijų, net dantų gedimo riziką.
- Autonomija
Didžiausia tėvų klaida – per daug globoti atžalas. Vaikai klesti tada, kai jiems paliekama laisvė būti individualybėmis. Vaikai geriau gyvena, kai patys gali kažką planuoti ir kai jų žodis ką nors reiškia. Net yra prasmės leisti jiems pasirinkti sau bausmę. Tai sustiprina jų motyvaciją laikytis taisyklių.
Mokslininkai iš Kalifornijos universiteto nustatė, kad tų vaikų, kurie patys planuoja savo laiką, kelia sau užduotis ir įvertina savo darbą, sparčiau vystosi smegenų zonos, atsakingos už efektyvią kognityvinę jų gyvenimo kontrolę. Jie įgauna valdymo įgūdžių, išmoksta disciplinuoti save, išvengti blaškymosi, įvertinti privalumus ir trūkumus.
Ir nereikia vaikų apkrauti konkrečiomis užduotimis ir kištis į kiekvieną jų gyvenimo momentą. Nesureguliuotas žaidimas turi jiems teigiamą poveikį: moko dirbti grupėje, dalytis. Derėtis, tartis, spręsti konfliktus, reguliuoti savo emocijas ir elgseną, išsakyti savo nuomonę.
- Komunikacija
Kai šeima susėda prie pietų ar vakarienės stalo, daugiausia kalba tėvai. Šį laiką reikėtų išnaudoti vaikų labui. Tegul daugiau kalba vaikai. Kiekvieną dieną reikia išmokyti juos naujo žodžio. Mokslininkai įrodė, kad sėkmę mokykloje daugiausia nulemia vaiko žodynas.
Mokslininkai ištyrė, kad vaikai, kurie įpratę vakarieniauti su tėvais, rečiau pradeda rūkyti, gerti, vartoti narkotikus, nutunka, pastoja, nesulaukę pilnametystės, ar bando nusižudyti. Be to, jų žodynas būna turtingesnis, jie labiau pasitiki savimi.
- Draugija
Kas dar daro įtaką mūsų vaikams? Jų bendraamžiai. Mes dažnai kalbame apie „kolektyvo daromą spaudimą“, tačiau tyrimai parodė, kad šis efektas dažnai būna teigiamas. Vaikai, kurie jautėsi pažeidžiami ir kentėjo nuo „kolektyvo spaudimo“, vyresnėse klasėse geriau mokosi, įstoja į universitetus ir užaugę palaiko gerus santykius su draugais, partneriais, tėvais.
Viena vertus, bendraamžių įtaka gali pastūmėti vaiką rizikingiems poelgiams, kita vertus, skatina siekti gerų rezultatų mokykloje, atkreipti dėmesį į mokytojų, tėvų ir visuomenės nuomonę. Tų vaikų, kurie atrodė nejautrūs visuomenės nuomonei, pažymiai vyresnėse klasėse buvo žemesni. Jų mokymosi motyvacija buvo silpna.
Šalia bendraamžių ir tėvų, vaikams didelę įtaką daro seneliai. Mokslininkai nustatė, kad vaikai, kurie bendrauja su močiutėmis ir seneliais, būna 30 proc. labiau patenkinti savo gyvenimu. Jie būna labiau linkę bendradarbiauti ir įsijausti į kitą žmogų.
- Meilė
Neužtenka paprasčiausiai vaikų nukreipti, saugoti, ginti, stiprinti. Vaikai būna 47 proc. labiau prisirišę prie tų tėvų, kurie jiems reguliariai demonstruoja savo meilę. Vaikai, kurie jaučiasi mylimi, būna labiau pasitikintys savimi.
Gražina Vasiliauskienė
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą