Bernardinai.lt apžvalgininkė pataria, kurios naujos 2016 m. sausio mėnesį išleistos knygos tinkamiausios pradedantiems skaityti vaikams.
P.S. Žinoma, nepamirškite atsižvelgti ir į individualius savo vaiko skaitymo įgūdžius.
Hills. Kaip Rikis mokėsi skaityti/ vertė A. Vutencaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2015. 40 p.
Ilgą laiką lietuvių kalba labai trūko knygelių, kuriose tekstas būtų didžiosiomis raidėmis. Tad labai džiugu, kad su kiekvienais metais jų atsiranda vis daugiau ir įvairesnių. Ne paslaptis, kad pradėję eiti į mokyklą vaikai (dažniausiai) tepažįsta spausdintines raides, todėl knygelės didžiosiomis raidėmis gali paskatinti vaikus išmokti jungti skiemenis, mokytis skaityti, pagaliau pačiam prisiliesti prie knygos, o ne tik jos klausytis ar vartyti.
Ši gi knygelė turi ir dar vieną pliusą – ji skie-me-nuo-ta. Taip, ne tik didžiosios raidės, bet dar ir skiemenys. Ir istorija pasakoja apie mielą šuniuką Rikį, kuris visiškai atsitiktinai atsiduria šalia mažo paukštuko „mokyklėlės“. Ir nors visai neturėjo jokio noro mokytis, tačiau klausydamasis paukštelio skaitomos istorijos, pasakojimų apie abėcėlę, pamažu ir pats užsinori išmokti skaityti, bet… tada ateina žiema ir paukštukas išskrenda į šiltus kraštus. Ar pavyks Rikiui sulaukti paukštuko ir pačiam pamažu savarankiškai pradėti mokytis?
Džiugus, nesudėtingas pasakojimas apie draugystę ir mokymąsi skaityti. Tiesa, šriftas gal kiek ir liesokas.
Katinėlis Juodis. Nedorėlis lietutis/ vertė V. Uzėlaitė. – Vilnius: Nieko rimto, 2016. 32 p.
Dar viena knygelė didžiosiomis raidėmis.
Švelnų ir jaukų katinėlį Juodį mes jau pažįstam. Turime ne vieną knygelę apie jo nuotykius, o šioji – dar viena, skirta pradedantiems skaityti. Šiuo pasakojimu tęsiama „Aš skaitau!“ serija, kurios leidiniai pagal skaitymo lygius (0, 1, 2) suskirstyti į tris grupes. Ši knygelė skirta jau bandantiems skaityti vaikams (1 lygis), visos raidės tekste – didžiosios, o ir paties teksto ne tiek daug. Knygelė, sukurta pagal R. Scotton kūrinius, savy jungia bent jau du dalykus: mokymąsi skaityti ir skaitymo bei vartymo džiaugsmą.
O pati istorija pasakoja apie nelabai tikusią Juodžio dieną, kurią sugadina… lietus: mat Juodis norėjo pasivažinėti riedučiais, tačiau pradėjo lyti ir jis priverstas likti namie, o čia vis kažkur užkliūva, kažką išverčia ir pripainioja. Bet gal lietutis gali padovanoti ir kažką visai netikėto bei labai stebuklingo?
Tai tikras stebėjimosi pasauliu ir džiaugsmo užtaisas.
J. Baltrukonytė. Keksiukas po pagalve. – Vilnius: Alma littera, 2015. 60 p.
Berods, tai trečias pasakojimas apie padūkėlę Paulą, jos tikrus ir žaislinius draugus, kūrybingus tėvus bei… šįkart – apie tingėjimą, nenorą lipti iš lovos, nes… atsibodo tie vaikiški dalykai ir norisi tikro gyvenimo paragauti – tikrą darbą dirbti. Kaip seksis mamai ir tėčiui įtikinti Paulą atsikelti iš lovos, ir kaip pačiai Paulai seksis pažinti skirtingas profesijas? Galbūt paaiškės, kad būti vaiku ne taip jau blogai, kaip ir nenustoti svajoti, kad ir kokio amžiaus būtum.
Ši knygelė yra jau gerokai didesnės apimties ir tekstas – rašytinėmis raidėmis, tačiau daug paveiksliukų, dialogų, tad skaityti neturėtų būti sudėtinga. Pasakojimas gyvas, artimas kasdienei šnekamajai kalbai. Tiesa, dauguma knygos „cinkelių“ greičiausiai bus suprantami tik tėveliams (tikrai labai smagus pasakojimas apie mamos geležinių nervų pirkimą, rožinius sparnus, senelio iškeliavimą dangun), tačiau vaikams turėtų patikti greita ir nenuspėjama nuotykių kaita, stebuklai (žaidimų ir tikrasis pasaulis čia egzistuoja lygiomis teisėmis) bei smagus moralas („su meile galima įveikti net neįveikiamus dalykus).
L. Petkevičiūtė. Voveriukas Tindiriukas. – Vilnius: Lieparas, 2015. 34 p.
Tai eiliuota pasaka vaikams, paremta mokymosi iš saugusių principu.
Raidės rašytinės, tačiau teksto visai nedaug. Bet jis turiningas, knygelėje atsiskleidžia lietuvių kalbos turtai: posakiai, išraiškingumai, žodžių grožis, paskutiniame puslapyje vaikų laukia – mįslės apie riešutus.
Istorija pasakoja apie žvitrų voveriuką Tindiriuką, kuris, besimokydamas iš tėvų, kaip rūpintis kiekvieną dieną ir kokius darbus padėti dirbti, pats nusprendžia prisidėti – jis randa grybą, kokio dar nieks nebuvo radęs. Tik kaip jį pargabenti į drėvę?
Knygelės pabaigoje rasite vaikams gerai žinomą dainelę „Tindi-rindi-riuška“ – ne tik jos melodiją, bet ir iliustracijas.
JURGITA LŪŽAITĖ-KAJĖNIENĖ
Informacijos šaltinis: Bernardinai.lt
Palikti komentarą