3 dalykai, kuriuos darydami tėvai paskatina vaikus (brolius, seses) dažniau pyktis ir kovoti tarpusavyje.
1. Skiria nepakankamai individualaus, asmeninio vienas tėvas + vienas vaikas dėmesio kiekvienam iš vaikų.
2. Vaikams „uždeda etiketes“, kurių kiti būtinai taip pat nori.
3. Konflikto metu randa „agresorių ir auką“ + jie abu gauna tėvų reakciją pagal nuopelną (auka paguodą, skriaudikas bausmę).
1. Apie šį punktą daug nerašysim, tiesiog priminsim, kad kiekvienas vaikas būtinai nori gauti asmeninio tėvų dėmesio sau vienam kai šalia nėra nieko kito, tik vienas vaikas ir vienas tėvas. Todėl šeimos, kad ir kokio gausumo ji bebūtų, gyvenime kartas nuo karto tokį dėmesį derėtų suorganizuoti.
Peštynės tarp brolių / sesių numalšina asmeninio dėmesio iš tėvų badą. Nes vienas vaikas gauna asmeniško unikalaus dėmesio kaip auka, o kitas gauna unikalaus tik jam vienam skirto dėmesio kaip agresorius. Turbūt nereikia priminti, kad vaikams (o ir suaugusiems) dėmesio reikia beveik taip pat labai kaip vandens ir jei vaikas negauna gražaus dėmesio jis geriau renkasi gauti „blogą“ dėmesį, t.y. vaikui geriau gauti diržo, nei likti nepastebėtam.
Apie vaikų poreikį pabūti vienam su vienu iš tėvų rašėme straipsnyje „Man vienam pabūti šiandien reikia su mamaaa“.
2. „Etiketės“ – kas tai? Bet koks vaikų rūšiavimas ar bet kokios savybės prilipinimas, ypač jei ta savybė yra daugmaž nuolatinė: didžiausias, mažiausias, gudriausias, stipruolis, sportininkas, dainininkas, draugiškas, valgusis, nevalgusis, švelnusis, skaitytojas, piešėjas, padėjėjas, zbitkininkas, savarankiškas, mokinys, tvarkinguolis ir t.t. ir t.t. Žodžiu, kalbame apie bet kokią savybę, kurią tarsi etiketę priklijuojame vaikui.
Viskas tvarkoje, priklijuojame pelnytai, juk tikrai vienas vaikas dičkis, savarankiškas gudruolis, sportininkas, mokinys, o kitas pagrandukas, švelnuolis, dailininkas, padėjėjas, draugiškuolis. Bet čia esmė ta, kad vaikai visada nori to, ką turi kitas vaikas. Jei yra du kamuoliai, reikės to, kurį turi brolis ar draugas, jei dvi mašinytės – žinoma, pas kitą ji daug geresnė, jei du valgo kotletus – kito kotletas geresnis nes mažesnis / didesnis (nesvarbu kodėl, bet tikrai geresnis). Taip yra su viskuo, visais daiktais ir visomis savybėmis. Kaip Telebimbam dainoj – sijonaitis tos mergaitės daug daug pūstesnis ir kasytės daug daug ilgesnės
Kito vaiko pavydo gali susilaukti net ir tai, kad vieno (vyresnio) vaiko vis prašote padėti, pagelbėti ar pan. Jaunesnis vaikas dėl to jausis nereikalingas, nevertinamas, nepakankamai gerai viską atliekantis, o vyresnis išnaudojamas ir engiamas.
Taigi šį kartą siūlome išbandyti tikrai iš pirmo žvilgsnio labai sunkiai įgyvendinamą dalyką – nerūšiuoti savo vaikų ir taip nesukelti jiems pavydo bei nori būti tokiu, kaip brolis / sesė. Kai bus kuo mažiau galvojimo, kad brolis / sesė turi tai, ko tu neturi bus ir mažiau ginčų bei pykčių. Žinoma, vaikai nesusipyksta tiesiogiai dėl to, kad vienas mažas, o kitas didelis, bet iš esmės tas pyktis, neteisybės jausmas, noras surasti kaip prisikabinti ir išprovokuoti konfliktą ateina kažkur iš gilios pasąmonės.
3. Jei Jūsų namuose atsitiko konfliktas ką darote? Dažniausiai puolate aiškintis ir nustatinėti kaltą – nukentėjusį. Kaltasis gauna bausmę, yra siunčiamas vienas pagalvoti ar pan., o nukentėjusysis gauna paguodą, švelnumą, užtarimą. Ar pastebėjote, kad dažniausiai vaikai žaidžia tose pačiose rolėse, t.y. blogasis dažniausiai yra blogasis, o silpnasis – silpnasis.
Geriausia, ką galite padaryti konflikto atveju tai vaikus išskirti, apraminti ir nesigilinti. Uždaryti kambario duris ir liepti patiems gražiu būdu išsiaiškinti. Taip ir pasakykite: „Niekas šiame pasaulyje pats vienas su savimi stovėdamas prieš veidrodį nesusipyksta. Jūs esate du ir abu nepakankamai stengėtės rasti situacijos sprendimą. Dabar prašau apsiraminti ir susitarti.“.
Vaikai žino, kad jei susipyks tėvai mes savo reikalus ir subėgs analizuoti vaikų situacijos, skirs jiems asmeninio dėmesio išvesdami į kitą kambarį, aiškindami kaip (ne)dera elgtis, galvos kokią bausmę paskirti, aptarinės situaciją tarpusavyje, o paskui su seneliais, draugais ir t.t. Jei sugebėtumėte konflikto suvaldymo ir sprendimo uždavinį perduoti išspręsti patiems vaikams, t.y. neskirtumėte tam jokio dėmesio, Jūsų vaikai pakankamai greitai imtų iš karto susitarinėti, nes žinotu, kad niekas kitas už juos nesusitars.
Be to, būkite tikri, vaikas, kuris prisiima „aukos“ vaidmenį ir pateikia save kaip silpnesnį (nors ne būtinai toks yra) puikiai supranta, kad taip gauna gausybę asmeninio dėmesio ir mano, kad savo brolį / sesę tėvų akyse padaro ne tokį tobulą, o jis pats tampa labiau mylimas, vertinamas ir pan.. Tuo tarpu „agresorius“ gana greitai supranta, kad agresija yra jėga, kuri staiga visus namus sustato ant kojų, visi meta darbus ir reaguoja + kitą kartą stengiasi „agresoriui“ įtikti, kad neiššaukti jo nepageidaujamo elgesio. Taigi įsikišdami į brolių / sesių konfliktą bei išsiaiškindami „agresorių ir auką“ Jūs savo vaikams visam gyvenimui „uždedate“ tam tikrą elgesio modelį.
Taikos Jūsų namuose!
Informacijos šaltinis: jievaikai.lt
Palikti komentarą