Britanny Ferrel pasakoja, kad iki namuose atsirandant jų pirmajam kūdikiui, jie abu su vyru turėjo savo augintinius. Šeimos gyvenimo ir tėvystės pirmąsias pamokas iki atsirandant kūdikiui jie patyrė būtent su savo šunimis, t. y.: atsakomybė ir rūpestis mažesniu, visiškai priklausomu nuo jų. Tačiau atsiradus dukrelei, jie nė negalvojo atsisakyti savo šeimos nario augintinio, o augant vaikui kartu su šunimi – augintinio svarba tik didėjo ir buvo vis labiau pastebima.
Štai kodėl namuose turėtų kartu su vaiku gyventi ir gyvūnas:
1) Gyvūnai moko vaiką atsakomybės.
Mano dukra yra dar mažytė, todėl susidaro įspūdis, kad pasaulis sukasi tik aplink ją, o toks požiūris iš dalies yra neteisingas. Taip, ji tikrai yra mano visatos centras, bet aš taip pat jai turiu padėti augti ir tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Tai prasideda ugdant atsakomybės jausmą. Mes pradėjome nuo augintinio maitinimo, pagalbos maudant, vedžiojimo kartu. Dukra visa tai darė su neapsakomu malonumu, o ir mūsų šuo tuo labai džiaugėsi ir vertino.
2) Gyvūnai stiprina vaikų imuninę sistemą.
Turbūt ne kartą yra tekę girdėti, kad šuns burna yra daug švaresnė nei žmogaus? Straipsnis iš Huffington Post 2012 žurnalo (Pet Health Benefits: Study Shows Dogs And Cats May Make Kids Healthier by Amanda Chan) paaiškina, kad augintinio buvimas namuose daro didelę teigiamą įtaką vaiko sveikatai, ypač pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais. Atliktas tyrimas nustatė, kad Suomijoje gyvenantys namuose kartu su augintiniu vaikai turėjo mažiau kvėpavimo sutrikimų, ausų infekcijų, taip pat jiems buvo paskirta mažiau antibiotikų arba išvis neteko jų gerti. Mokslininkai mano, kad augintiniai padeda vaiko imuninei sistemai greičiau bręsti.
3) Augintinis moko vaiką užuojautos.
Vos tik grįžus iš ligoninės, nuo pirmos sekundės tarp dukros ir mūsų šuns prasidėjo santykių mokymasis. Šuo, kuris iki šiol buvo kaip vaikas, pirmiausia turėjo suprasti, kad situacija kardinaliai keičiasi. Jis greitai ir tikrai kantriai ištvėrė „pirmuosius“ glostymus, pešiojimus ar nevalingus vaiko trenkimus. Dukra augdama suprato, kad už švelnų paglostymą, jai atsidėkojama „seilėtu“ bučiniu, o skausmingas elgesys, visuomet baigiasi draugo „pabėgimu“ ar gailiu cypimu. Ji taip pat greitai įsisąmonino, kad su kitu reikia elgtis taip, kaip kad nori, kad su tavimi kiti elgtųsi.
4) Augintiniai moko vaikus dalintis.
Iki gimstant vaikui, nieku gyvu nebūčiau patikėjusi, kad kada nors leisiu tą patį žaisliuką graužti ir šuniui ir kūdikiui. Tačiau būtent bendravimas ir žaidimas kartu su gyvūnu, mano dukrą išmokė dalintis. Ji suprato, kad duodama šuniui skanų maisto gabalėlį iš savo lėkštės, sulauks iš jo begalinės padėkos, uodegos vizginimo ir džiaugsmo. Dabar kartais tiesiog tenka raminti, kad iš didelio dosnumo, šuo nebūtų peršertas. Kitą kartą nereikia ir skanėstų, o užtenka mažo kamuoliuko ir tiek vaikas, tiek šuo patys mokosi, kad pasidaliję šiuo žaislu suteikia vienas kitam džiaugsmo.
5) Gyvūnai ugdo vaikų socialinius įgūdžius.
Mano dukra yra labai drovi. Kadangi darbuojuosi namuose ir turiu galimybę jos neleisti į darželį, jos socialiniai įgūdžiai yra daug menkesni, nei kitų jos bendraamžių. Namuose apsilankius svečiams, vaikas ilgai būna nekalbus ir užsidaręs, bet kai šalia toje pačioje situacijoje pasirodo mūsų šuo, dukrytė pradeda jaustis kur kas drąsiau, jos pasitikėjimas išauga.
Iš savo vaikystės gerai prisimenu, kad viena iš pagrindinių pamokų, kurią pirmiausia sužinojau darželyje – kaip gera žaisti su kitais. Gyvūnai paspartina šį mokymosi procesą, parodo, kaip smagu yra žaisti su žmogumi, kuris žino, kaip reikia žaisti gražiai. Augintinis besąlygiškai apdovanoja vaiką meile ir toliau kantriai žaidžia, net jei žaidimų draugas nėra švelnus.
Sveikatos žurnalas Everyday Health Magazine entitled, straipsnyje “How Pets Teach Children Empathy and Compassion” pateikė neįtikėtinų faktų apie vaikus ir augintinius:
Lenkijos mokslininkai studijavo, kokia 4-8 metų vaikų vystymosi raida šunis ir kates auginančiose šeimose. Tokie vaikai surinko geresnius balus, vertinant socialinius jų įgūdžius bei pasitikėjimą savimi.
Tyrimas Vokietijoje nustatė, kad 6-17 metų vaikams, kuriems buvo diagnozuota anoreksija, bulimija, nerimo sutrikimai, autizmas, ženkliai pagerėjo elgesys po terapijos su šunimis.
Vaikai ir gyvūnai bendrauja nuoširdžiai ir besąlygiškai vieni kitus mylėdami.
Informacijos šaltinis: www.creativechild.com, www.lese.lt, www.gyvunugloba.lt
Savo naujų namų ieško šie augintiniai:
Informacinio švietimo projekto www.vaikodiena.lt informaciją naudoti komerciniais tikslais be raštiško www.vaikodiena.lt sutikimo draudžiama.
Palikti komentarą