Švietimas visuomet buvo pirmasis Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) prioritetas, nes būtent tikslingai, protingai skleidžiant idėjas, kultūros vertybes, taikią pasaulėžiūrą yra įgyvendinami UNESCO tikslai visose šios organizacijos kompetencijos srityse. Šiandien švietimo koncepcija turi įtakos visoms be išimties UNESCO veiklos sritims, ypač tam, kas susiję su žinių sklaida moksle ir kultūroje, kelia visuomenės informuotumą, kompetenciją ir sąmoningumą.
UNESCO koordinuoja veiksmus pasaulyje siekiant šių tikslų įgyvendinimo, mobilizuodama politinę valią ir koordinuodama visų suinteresuotųjų institucijų ir kitų švietimo dalyvių: vyriausybių, nevyriausybinių organizacijų, pilietinės visuomenės pastangas. „Švietimas visiems“ yra svarbiausia UNESCO švietimo veiklos programa.
2000 m. Dakare vykusiame Pasauliniame švietimo forume tarptautinė bendruomenė įsipareigojo iki 2015 m. užtikrinti švietimą visiems (angl. EFA- Education for All).
Buvo susitarta iki 2015 m. pasiekti šešis programos „Švietimas visiems“ tikslus:
1. Suteikti galimybę daugiau ikimokyklinio amžiaus vaikų gauti gerą priežiūrą ir ikimokyklinį pasirengimą;
2. Pasiekti, kad iki 2015 metų visi vaikai gautų gerą nemokamą pradinį išsilavinimą;
3. Suteikti galimybę vaikams ir suaugusiems įgyti jiems reikalingus įgūdžius;
4. Pasiekti, kad iki 2015 metų 50 % daugiau žmonių taptų raštingi;
5. Pasiekti, kad iki 2005 metų besimokančių mergaičių ir berniukų būtų po lygiai, o iki 2015 metų – visi mokyklinio amžiaus vaikai turėtų lygias galimybes į išsilavinimą;
6. Pagerinti švietimo kokybę.
Kasmet UNESCO išleidžia programos „Švietimas visiems“ pasaulinės apžvalgos ataskaitą (angl. EFA Global Monitoring Report), kurioje įvertinama pasaulinio įsipareigojimo iki 2015 m. užtikrinti pradinį švietimą visiems vaikams, jaunimui ir suaugusiems įvykdymo pažanga.
Šiais metais išleista ataskaita „Švietimas visiems 2000–2015 m.: pasiekimai ir iššūkiai“ apžvelgia, kas buvo pasiekta per 15 metų po 2000 m. Dakare vykusio Pasaulinio švietimo forumo. Šiame darbe taip pat atskleidžiami vykusio darbo trūkumai, atkreipiamas dėmesys į dar nepasiektus užsibrėžtus tikslus ir pateikiamos atliktos stebėsenos įžvalgos, kuriomis remiantis vertinami siūlomi nauji siekiai švietime, kuriuos ketinama įtraukti į naująją pasaulinės darnios plėtros programą.
Analizuojant iš eilės kiekvieną EFA tikslą, 2015 m. ataskaitoje buvo išryškintos politinės ir praktinės priemonės, padėjusios siekti pažangos ar tapusios trukdžiais. Ataskaitoje ištirtas ir įvertintas EFA judėjimo ir tarptautinės paramos indėlis siekiant šešių užsibrėžtų tikslų. Nepriklausomai atlikta savikritiška analizė padės pasaulio, regionų ir šalių vadovybėms užsibrėžti būsimus tikslus ir uždavinius švietime bei tinkamai vykdyti jų stebėseną.
Pagrindinės įžvalgos trumpai:
Tik trečdalyje šalių buvo pasiekti visi pakankamai dideli „Švietimo visiems“ (EFA) užsibrėžti tikslai;
2012 m. 121 mln. pasaulio vaikų ir paauglių nelankė mokyklos (palyginti su 1999 m. 204 mln.);
Pusėje šalių buvo pasiektas užsibrėžtas rodiklis, kad vaikai gautų visuotinį pradinį ušsilavinimą, o dar 10 proc. šalių yra beveik įgyvendinę šį uždavinį;
Skurdžiausiai gyvenantys vaikai penkis kartus dažniau nebaigia pradinio ugdymo nei turtingiausiai gyvenantys vaikai.
Visą ataskaitą „Švietimas visiems 2000–2015 m.: pasiekimai ir iššūkiai“ (angl. EFA Global Monitoring Report „Education for All 2000-2015: Achievements and Challenges“) anglų kalba galite rasti čia.
Jūsų dėmesiui – ataskaitą pristatanti animacinė vaizdo medžiaga:
Palikti komentarą