Kaip sakydavo rašytoja Dorotėja Parker, „vyras, net jei ir sugebėtų suprasti, ką galvoja moteris, vis tiek nebūtų tuo patikėjęs“. O štai psichoterapeutė iš Sankt Peterburgo sugebėjo į kelias eilutes sutalpinti viską, apie ką galvoja moteris.
Mes išrinkome ironiškus mini-pasakojimus, kurie padės suprasti save.
#1.
Gyveno kartą mergaitė. Ji svajojo išmokti šokti, bet pernelyg lėtai judėjo link savo tikslo, nes buvo tinginė. Būna atsikels 7 valandą ryto, vaikus pažadins, nuveš į mokyklas ir darželius, sukraus indus į indaplovę, iškraus skalbimo mašiną, nubėgs į parduotuvę, paruoš pietus, šiek tiek padirbs, vyrą vakare išklausys, namų darbus patikrins, knygą prieš miegą paskaitys, grindis nuvalys. O paskui šliuožia iki lovos ir dejuoja: taip ir nepašokau. Tinginė, ką bepasakysi!
#2.
Gyveno kartą mergaitė. Ir turėjo ji itin menką vidinį pasaulį su siauru įėjimu, kaip tarpelis žetonams metro turniketuose. Nauji žmonės ten nepatekdavo, nebent nupjovus jiems rankas, kojas, o kartais ir galvą.
Štai taip nupjaus mergaitė žmogui įdomiausias vietas, įtemps į savo pasaulio paveikslą, ir sėdi, nuobodžiauja, nes visi žmonės vienodi ir nėra su kuo pakalbėti.
#3.
Gyveno kartą dvi mergaitės. Viena turėjo solidžią suknelę, pasiūtą iš stereotipų artimiausiame trikotažo fabrike. Ji nusipirko ją kioskelyje prie mokyklos. O kitos mergaitės suknelė buvo individualaus pasiuvimo, sumodeliuota iš asmeninės patirties. Ji brangiai už ją sumokėjo.
Pirmoji mergaitė manė, kad suknelė iš asmeninės patirties atrodo visiškai nepriimtinai, nes per daug aptempia figūrą.
O kita mergaitė stovėjo balkone, klausėsi jūros ir žiūrėjo į mėnulį.
#4.
Gyveno kartą mergaitė. Ir neturėjo ji nei gėdos, nei kaltės, nei sąžinės. O visą kitą turėjo.
#5.
Gyveno kartą mergaitė. Ji nuolat bėgo nuo depresijos. Į darbą, iš darbo, į sportą, į studijas, pas vyrus. Bet kartą bėgdama, ji paslydo ir įkrito į depresiją ilgam. Gulėjo ji ten, gulėjo ir iškrito atgal pavirtusi menininke. Nuo to laiko mergaitė niekur nebėga, o sėdi savyje ramiai, kuria paveikslus.
#6.
Gyveno kartą mergaitė. Ji manė, kad valdo visą pasaulį. O paaiškėjo, kad ji tiesiog persitempdavo, bandydama sukontroliuoti tai, kas nuo jos nepriklauso.
#7.
Gyveno kartą mergaitė. Ir niekas su šia mergaite nežaidė. Mergaitė labai dėl to liūdėjo, kol nesuprato, kad pati su niekuo nežaidžia. Ir supratusi, pradėjo.
#8.
Gyveno kartą mergaitė. Ir kartą ji pavargo. Sėdėjo pavargusi ir galvojo, ką daryti.
O daryti, kaip tik, nieko ir nereikėjo.
#9.
Gyveno kartą mergaitė. Ji manė, kad jai čiuožia stogas nuo vyrų, gėlių ir drugelių. O paskui paaiškėjo, kad jai tiesiog čiuožia stogas.
#10.
Gyveno kartą mergaitė. Ji buvo pionierė: visada pasiruošusi, visada teisi, visada pirma, visada laikėsi duoto žodžio, visada rodė pavyzdį. Žodžiu, labai sunku buvo su ja…
#11.
Gyveno kartą mergaitė. Kartą jai pasakė, kad ji nesveika kvailė ir nusiuntė pas didžias moteris pasimokyti.
Tačiau pirmoji didi moteris buvo per daug užsiėmusi, sriegdama adatą. Antroji visą dieną mirko vonioje, taip ir nepasirodžiusi mergaitei. O trečioji vien tik šoko tarantelą ir be perstojo juokėsi.
„Nesveikos kvailės!“ — pagalvojo mergaitė ir nusiramino.
#12.
Gyveno kartą mergaitė. Kartą ji suprato, kad yra laiminga.
Ir štai sėdi ji vieną vakarą virtuvėje ir nežino kaip su šia laime susitvarkyti.
#13.
Gyveno kartą mergaitė. Ji gimė negraži. Paverkė, paverkė ir nusprendė savimi pasirūpinti taip, lyg būtų graži: praustis, šukuotis, dovanas pirkti, atitinkamai rengtis. Taip ji gyveno-gyveno ir ištekėjo. Vyras ją nurengė, ir viduje ji taip pat buvo graži.
Ir niekas net nenustebo, išskyrus pačią mergaitę.
#14.
Gyveno kartą mergaitė. Ji mėgo išduoti save dėl kitų. Ir tam, kad tai pateisintų, ji nusprendė išduoti save dėl artimųjų ir dėl pinigų, kuriuos leisdavo tiems patiems artimiesiems. O paskui ji labai supyko, nes artimieji nenorėjo išduoti savęs dėl jos. Ir išvis nenorėjo savęs išduoti. Kokie išdavikai!
#15.
Gyveno kartą mergaitė. Ji daug dirbo ir mažai miegojo. Nusprendė ji nusipirkti šiltą paltą ir brangų automobilį su šildomomis sėdynėmis. Būna išeina ji iš namų 5 ryto, apsigaubia šiltu paltu, įsėda į prabangų, sušilusį automobilį, pabando mintyse sau nusišypsoti, ir net lyg pavykdavo, bet miegoti vis tiek norėjosi.
#16.
Gyveno kartą mergaitė. Ji visur ieškojo klastos… ir surasdavo.
#17.
Gyveno kartą mergaitė. Ji buvo nuostabi. Per daug nuostabi, kad leistųsi apkabinama diskotekoje, naktį šoktų paplūdimyje, gertų vyną su nepažįstamuoju, įsimylėtų blogietį, juoktųsi iš kvailų juokelių, darytų nesąmones. O paskui ji subrendo, nustojo būti tokia nuostabi ir leido sau. Dėl to, kažkodėl, tapo dar nuostabesnė.
#18.
Gyveno kartą mergaitė. Ji vis lakstė, bruzdėjo. Bet taip nieko ir nespėjo.
#19.
Gyveno kartą berniukas. Jis gerai suprato moteris. Vaikščiojo su jomis į kairę ir į dešinę. Bet kartą jam pasitaikė visiškai nesuprantama moteris. Tokia nesuprantama, kad jis aiškinosi-aiškinosi ir vedė ją, kad būtų patogiau aiškintis.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą