Esate pavargę nuo barnių, pavydo ir savanaudiškumo? Vaikai yra natūraliai savimi susirūpinę materialistai. Tačiau gera naujiena ta, kad dėkingumo išmokstama. O iš dėkingumo plaukia džiaugsmas. Štai 12 būdų, kaip išmokyti vaikus dėkingumo ir kurti džiaugsmingesnius namus.
1. Nustebinkite juos! Venkite per daug pasirinkimo galimybių. Staigmenos vaikams padeda suvokti dalykus kaip dovanas, o ne kaip jų teises. Per daug pasirinkimo galimybių daro mus nelaimingus – visada svarstome, kad galėjome pasirinkti geriau. Vieną vakarą bandėme pasikalbėti su vaikais, kur galėtume vykti vasaros atostogų. Užteko penkių minučių, kad Disnėjaus pasaulis nebūtų pakankamai geras variantas. Kiekvienas turėjo vis geresnę idėją, ir nė vienas nebuvo patenkintas tuo, ką bandėme nutarti. Nusprendžiau pabaigti tą pokalbį ir po savaitės pranešiau vaikams, kad turiu didelę staigmeną: mes vykstame į „Mount Mushmore“ nacionalinį parką. Papasakojau stovyklavimo planą ir vaikai buvo sužavėti. Ir kelionei pasisekė neišleisti didelės sumos pinigų.
2. Pasakokite apie geriausius savo dienos nutikimus. Kiekvieną dieną raskite šiek tiek laiko pakalbėti vaikams apie tai, už ką esate dėkingas – galbūt prie pietų stalo, prieš miegą ar važiuojant automobiliu. Paklauskite savo vaikų, kas jiems per dieną nutiko gero. Jei vaikai vyresni, bandykite vesti „dėkingumo žurnalą“. Dėkingumo žurnalai yra veiksminga priemonė vaikams tapti laimingesniems. Vieno tyrimo metu 221 šeštos–septintos klasės mokinys dvi savaites kasdien turėjo fiksuoti po penkis dalykus, už kuriuos tą dieną yra dėkingas. Po trijų savaičių tyrime dalyvavę mokiniai turėjo pozityvesnį požiūrį į mokyklą ir jautėsi laimingesni nei tie, kurie nedalyvavo.
3. Pasakokite vaikams giminės istoriją. Kokios jūsų šeimos sunkumų ir jų pakėlimo istorijos? Mano vyro prosenelė, kad užsidirbtų pragyvenimui, lygindavo rūbus. Jos lygintuvas dar ir dabar stovi ant mūsų knygų lentynos, kad primintų vaikams, ką reiškia sunkus darbas. Kai buvo vaikas, mano močiutė už dešimt centų per savaitę plaudavo indus. Svetainėje laikome jos nuotrauką ir vaikams pasakojame jos gyvenimo istoriją. Nežinote jokių tikslių faktų iš savo giminės praeities? Tuomet su šeima nueikite į istorijos muziejų, mūšio lauką ar kitą amžinančią praeitį vietą. Namo grįšite, jausdami dėkingumą.
4. Skatinkite vaikus patarnauti tam, kam „nereikia“ paramos. Nuostabu, kai vaikai su skautais dalyvauja maisto dalijimo programose ar kitose labdaros organizacijose. Tačiau šios akcijos būna tik keletą kartų per metus ir su tais, kuriems patarnaujama, nėra nuolatinio ryšio. Suraskite ką nors savo kasdieniame gyvenime, kam jūsų vaikai galėtų reguliariai patarnauti, nors tam žmogui jų pagalba ir nebūtina. Mes turime kaimynę, kuri gyvena viena. Mes su ja pasidalijame savo pietumis, ir jai nereikia tą dieną gaminti valgyti dėl vieno žmogaus. Mūsų vaikai mėgsta nunešti maistą. Vieną vakarą jie zirzė, kad jiems nepatiko vakarienė. Tačiau kai paliepiau nunešti lėkštę kaimynei, staiga visi nusiskundimai baigėsi, ir vaikai džiaugėsi, kad gali padėti.
5. Koncentruokitės ties pozityviu bendravimu. Kiekvieną dieną keletą kartų savo vaikams pakartoju, kad „požiūris yra pasirinkimo dalykas“. Pozityvaus požiūrio pasirinkimas yra svarbiausia mūsų namų taisyklė. Tai yra visos dienos pastangos inkštimą, pavydą ir skundimąsi pakreipti į pozityvų, mandagų kalbėjimą. Sušukimas „aš esu ištroškęs!” turėtų tapti prašymu: „Mamyte, ar galėtum man paduoti ko nors atsigerti?“ Piktas klausimas „kur mano batai?!” turi pavirsti į: „Tėveli, gal galėtum man padėti susirasti batus?
6. Sakykite „ačiū“. Mažus vaikus žodelį „ačiū“ išmokykite pasakyti kaip kokio nors ilgesnio sakinio dalį. Pavyzdžiui: „Ačiū, Tėveli, už tai, kad paruošei vakarienę.“ Mokyklinio amžiaus vaikus skatinkite sakyti „ačiū“ per visą dieną, ypač kai padedate jiems paruošti pamokas arba nuvežate juos į popamokinius užsiėmimus. Suteikite jiems galimybę praktikuotis išreikšti dėkingumą. Norėtumėte, kad vaikai pasakytų „ačiū“ be priminimo? Dešimt metų primindavau savo vaikams pasakyti „ačiū“, kai jie būdavo aptarnaujami restorane, ir niekaip nepavykdavo pasiekti, kad jie tai padarytų neraginami. Dabar, jei jie pamiršta pasakyti „ačiū“, prieš išeidami turi pasivyti juos aptarnavusį padavėją ir padėkoti asmeniškai. Priminimų beveik nebereikia…
7. Mokykite pavyzdžiu. Kiek kartų per dieną patys pasakote „ačiū?“ Ar savo vaikams pasakėte, už ką šiandien esate dėkingi? Mūsų vaikai stebi kiekvieną mūsų judesį. Negalime prašyti iš jų dėkingumo, jei patys neturime. Grįžę namo kalbėkite apie laimingus dienos nutikimus, patys sąmoningai apsispręskite nesiskųsti.
8. Mokykite, kad geriau duoti, negu gauti. Net ir bambliai gali nupirkti ar pagaminti dovanų kitiems. Pasiimkite savo nedidelius vaikus apsipirkti prieš šventes į nebrangią parduotuvę. Duokite jiems iššūkį išrinkti dovanas kitiems, bet nieko negauti sau. Tai sunku!
9. Skirkite laiko namų ruošos darbams. Dauguma vaikų nuo grįžimo namo iš mokyklos iki ėjimo miegoti turi maždaug keturias valandas. Per šias valandas jie turi atlikti namų darbus, popamokinius užsiėmimus, pavakarieniauti, nusiprausti ir eiti miegoti. Sunku rasti laiko namų ruošos veiklai. Tačiau niekada to nedarydami, vaikai niekada nesupras, ką tai reiškia. Švarius skalbinius ir išplautus indus jie priims kaip normą. Nors 5–10 minučių per dieną skirkite savo vaikams pagal amžių tinkamų buities darbų. Sunkesnius namų ruošos darbus, pavyzdžiui, kiemo tvarkymą, patalynės keitimą ar vonios plovimą, palikite savaitgaliui.
10. Leiskite vyresniems vaikams rūpintis mažaisiais. Sakoma, jog negali suprasti, ką reiškia užauginti vaiką iki pats neturi savo vaikų. Galbūt. Tačiau vyresni vaikai, įgavę šiek tiek atsakomybės už mažuosius, labiau jaus dėkingumą savo tėvams ir labiau juos supras. Suporuokite vyresnius vaikus su jaunesniais, kad jie kartu atliktų tam tikrus namų ruošos darbus, arba vyresnieji padėtų jaunesniems atlikti namų darbus. Mokyklinio amžiaus vaikai ikimokyklinukams gali skaityti knygas ar padėti apsirengti. Jūsų vyresni vaikai įgis pasitikėjimo savimi ir atsakomybės jausmą, o ryšys, užsimezgęs su jaunesniaisiais, truks visą gyvenimą.
11. Vietoj daiktų dovanokite galimybes ką nors patirti. Prisikaupė per daug žaislų? Ką tuomet manote apie narystę vaikų muziejuje, registraciją futbolo komandoje ar stovyklą? Patirtinės dovanos moko kurti santykius, neskiepija materializmo.
12. Stebėkite, kokia informacija pasiekia jūsų vaikus. Mūsų vaikai yra tiesiog bombarduojami orientuotomis į jų amžių reklamomis, kurioms dažnai jie per jauni ar nepajėgūs atsispirti. Reklama įkvepia materializmą. Mūsų darbas stebėti, kad reklamos nepriverstų jų jaustis ko nors stokojančiais, nevisaverčiais.
Kathleen M. Berchelmann
Iš Aleteia vertė Vaiva Lanskoronskytė
Informacijos šaltinis: Bernardinai.lt
Palikti komentarą