Stebuklinga Kalėdų šventė

Kalėdos – pati gražiausia ir jaukiausia metų šventė! Jos tampa itin linksmos ir stebuklingos, kai švenčiame dideliame būryje draugų. Taip buvo ir Pono Karlsono lopšelyje – darželyje. Bet apie viską nuo pradžių. 
Gražų ketvirtadienio vakarą į Pono Karlsono darželį susirinko didelis būrys draugų: mūsų nuostabiausieji vaikučiai su savo mamytėmis, tėveliais ir seneliais. Skambant kalėdinei muzikai fone visi drauge laukėme Kalėdų stebuklo. Mat nutiko keistas įvykis dieną, mūsų kalėdinė eglutė prieš tai švietusi įvairiausiomis spalvomis, ėmė ir netikėtai nustojo žibėti. Visi giliai savo širdutėse tikėjome, kad šį stebuklingą vakarą įvyks kažkas nepaprasto… Ir staiga pro duris pasirodė pasipuošusi Snieguolė, kuri mus visus kvietė pažaisti bei kartu palaukti iš toli toli atkeliaujančio Kalėdų Senelio. Sulaukę pas mus atkeliavusio Kalėdų Senelio labai apsidžiaugėme ir visi drauge paprašėme įžiebti mūsų žaliaskarę. Nepatikėsite, bet įvyko didysis stebuklas! Kalėdų Senelis metė stebulingą žvaigždutę, kurią pagavo mūsų mažasis draugas, jis žvaigždutę padavė Seneliui, o šis nuo jos švieselės uždegė mūsų Kalėdų eglutę. Visi labai labai apsidžiaugėme! Su džiaugsmo kupinomis širdutėmis ėjome žaisti įvairiausių žaidimų, mėtytis minkštomis it švelnukai sniego gniūžtėmis, mokėmės šokti su Snieguole bei žaidėme smagų žaidimą, kurio metu turėjome neišleisti Senelio iš ratelio. Per poilsio minutėles susėdę stebėjome Kalėdų Senelio fokusus. Kokios magijos jis moka: tuščią knygutę pripildė įvairiausių piešinėlių ir spalvų, ištiesino lankstomą virvę bei dar daugybę kitokių… Po magijos pasirodymo mūsų visų akys suspindėjo dar stipriau. Kalėdų Senelis atsinešė didžiulius dovanų maišus, net ne vieną, o du! O kokio didumo, kokio storumo tie maišai pilni dovanėlių buvo! Tiek daug dovanų dar niekas nebuvo regėjęs! Tikra laimė, džiaugsmas ir tikrų tikriausia Kalėdų dvasia įsivyravo mūsų darželyje! Kiekvienas iš mūsų skubėjome atsiimti savo dovanėlės, padėkoti ir nusifotografuoti su Kalėdų Seneliu! Ne vien tik fotografavomės, bet ir ant Kalėdų Senelio kelių spėjome pasėdėti bei papasakoti, kokie geri mes buvome ištisus metus! Tačiau greitai Kalėdų Seneliui ir Snieguolei prabėgo laikas ir jiems reikėjo keliauti pas kitus vaikučius pabiručius. Mes nenusiminėme ir savo šventę tęsėme toliau prie gausaus vaišių stalo.
Šventė buvo išties stebuklinga. Juk neveltui yra sakoma, kad Kalėdos – stebuklų metas. Mūsų visų širdelės kiekvieną dieną atviros naujiems stebuklams!