Spektaklis šeimai „Dvi sesutės per lieptelį“

Menų spaustuvė kviečia apsilankyti ir praleisti smagią popietę su šeima spektaklyje „Dvi sesutės per lieptelį“ (pagal lietuvių pasaką „Eglė – žalčio pati“ ir japonų pasaką „Gyvatės akys“).

Spektaklyje „Dvi sesutės per lieptelį“ scena padalijama į dvi dalis. Tai lyg dviejų akių, dviejų žvilgsnių, dviejų požiūrių simbolis. Žiūrovams žvelgiant, kairėje – „Japonija“, dešinėje – „Lietuva“. Jas skiria upė. Per upę nutiestas lieptelis. Taip ir spektaklio pavadinimas kilo prisiminus lietuvišką mįslę apie akis: „Dvi sesutės per lieptelį“. Japoniškoje pasakoje bus arbatos ceremonijos elementų. Lietuviškoje – užuominų į pirtį. Beje, spektaklyje sakoma: „Miltas vanduo“? Kas tai yra? Ogi – ugnies pamylėtas vanduo.

Šiose pasakose svarbus vaidmuo suteiktas vaikams. Jie daro didžiulę įtaką savo tėvams. Japonų pasakoje pastebimas mokymas: kokias vertybes turėtų perimti berniukas iš savo tėvų, koks jis užaugęs, turėtų būti vyras. O „nauja karta“ reiškia „naują gyvenimą“, kuris tęsis, kai mūsų nebebus… Šiais laikais mažai dėmesio skiriama tam, kad vaikus išmokytų, kaip darniai gyventi šeimoje, kaip gerbti tiek save, tiek kitą.

Kai aktorės vaidino savo vaikams, pastebėjo įdomų dalyką: mažieji žiūrovai tą jų spektaklio „Japoniją“ labai įsisavino – piešė namuose, sprendė, kas yra japonai, kūrė savo istorijas, kuriose veikia japonai ir lietuviai. Vaikams kita kultūra žadina smalsumą ir fantaziją. Japoniški garsažodžiai vaikus labai sudomina – kažkas neaiškaus, bet taip gražiai skamba: „ton – toko, ton – toko, teke – ten, teke – ten“!“

Aktorei Kristinai Mauruševičiūtei daiktų teatras – nauja patirtis. Prieš premjerą K. Mauruševičiūtė pasakojo: „Kai pradėjome nagrinėti pasakų turinį, padarėme išvadą, kad jų šaknys – bendros. Net ir Biblijoje ar Toroje rasime tuos pačius personažus: moterį, vyrą, gyvatę arba žaltį, medį… Yra užkoduoti bendri archetipai, kurių prasmes vienaip supranta vaikai, o kitaip – suaugusieji. Tai ne šiaip „lengvos“ pasakėlės. Nagrinėjama sudėtinga tema: kokios bausmės sulauki, kai duodi žodį ir jį sulaužai?

Saulė Degutytė turi retą talentą – ji yra daiktų „užkerėtoja“! Ji moka daiktus „privilioti“, o paskui it „cirko dresuotoja“ iš jų sukuria daug personažų. Jos pasakoje atsiradęs senoviškas lygintuvas – savaime gražus, autentiškas daiktas, turintis savo istoriją. Saulės rankose lygintuvas virsta ir valtele, ir žalčio galva, ir vaiko lopšiu…
Daiktų teatras – savotiškas „tarpdisciplininis“ menas: pasakojimas, tradicinė drama, žaidimas su daiktais, muzikavimas ir šokis.

Daugiau informacijos ieškokite tinklalapyje: http://www.menuspaustuve.lt/lt/renginiai/12268-spektaklis-seimai-dvi-sesutes-per-liepteli