„Saulutės“ darželio vaikai šventė Žemės dieną

Žemės diena – pati gražiausia šventė. Bunda gamta, paukšteliai sugrįžta į gimtuosius kraštus. Šia švente išreiškiame  žmonių norą išsaugoti tai, kas visiems mums svarbiausia: švarų orą, vandenį, dirvožemį, gyvąją gamtą. Laukdami šios ypatingos šventės Utenos vaikų lopšelio – darželio „Saulutė“ vaikai visą savaitę skyrė Žemės dienai. Viskas prasidėjo nuo to, kai atskridęs vieversėlis pažadino „Saulutės“ daigynėlį, pačireno vaikams, kad laikas pajudėti, sukrusti.  Kiekviena grupė išsirinkusi gėlių sėklas, pasisėjo jas, o dabar kruopščiai prižiūri, laisto. Augins iki pavasario. Tada vaikų užauginti daigeliai papuoš darželio kiemo gėlynus.

Per grupes savaitę keliavo  didelis kamuolys, vaikai darė Žemės gaublį. Mokėsi nešiukšlinti, rinko buitines atliekas ir iš jų kartu su tėveliais ir auklėtojomis darė dovanėles Žemei, kurios papuošė visą salę. Dar pasidarę kamuolius ir kitas žaidimams skirtas priemones iš buitinių atliekų, žaidė futbolo ir judriuosius  žaidimus.

Kiekvienoje grupėje vyko tyrinėjimai su vandeniu. Kovo 17 d. darželyje svečiuose  apsilankė Birutė Zabarskienė – viešnia iš įmonės „Utenos vandenys“. Ji papasakojo vaikams apie vandens naudą, parodė filmuką ir atsakė į klausimus.

Per Pempės dieną iškėlėme paukšteliams inkilėlius, kuriuos padovanojo vaikučių tėveliai, dėdės, seneliai.  Vaikai grojo švilpynėmis, vyresnieji pamėgdžiojo pempės, gegutės, vyturėlio, varnos, gandro kalbą, judesius.  Pakvietė juos atskristi ir džiuginti savo čiulbėjimu. Vaikai kruopščiai dirbo ir kūrė pasižadėjimus Žemei, kuriuos atsinešė į  šventę, skirtą motinėlei Žemei.

Tuo pačiu metu vaikai ruošėsi parodai. Piešė, išreikšdami emocijas, kokie  laimingi  auga gyvendami šioje žemėje, džiaugėsi: „Širdutė tai Lietuva. Tos spalvos, kad būtų gražu ir miela“. „Lietuva didelė šalis. Joje gyvena žmonės, vaikai ir kaimynai. Lietuvos vėliava – graži ir spalvota. Lietuvoje yra Utena ir aš ten gyvenu“. „Čia Dievulis, jis gyvena danguje. Jis ten sėdi ir išgirsta, jei ką vaikai negerai daro, pamato juos ir pabara“. „Žemę reikia mylėti, kad augtų gėlės, kad augtų žolė, kad augtų dideli medžiai“.  „Mano mieste prie Dauniškio ežero yra fontanas. Į jį žiūrėčiau ir žiūrėčiau. Kai groja graži muzika, fontanas ima šokti“ (vaikų mintys).

Per Žemės dieną (kovo 20 d.), pavasario lygiadienį, susirinkome pasidžiaugti, kiek daug mes nuveikėme. Vaikus susirinkusius su šūkiais pasitiko Saulė (auklėtoja Vida Zosė Černiauskienė), Vandens lašelis (auklėtoja Rasa Makarskienė)  ir Žaliasis žmogeliukas (auklėtoja Irena Maigienė ).  Saulė pasisveikinusi su vaikais nustebo, kad salėje prie konteinerių, skirtų rūšiuoti buitinėms atliekoms, pamatė daug primėtyta šiukšlių. Išsigandusi pasikvietė į pagalbą Žaliąjį žmogeliuką.  Jis vaikams paaiškino, kad būtume sveiki ir stiprūs -žemė, vanduo ir oras turi būti švarūs. Pakvietė visus padainuoti dainelę apie tris namelius ir išrūšiuoti surinktas šiukšles. Vaikams sekėsi puikiai, nė vienas nesuklydo rūšiuodamas. Visi vaikai už kruopštumą gavo po medalį (auklėtojos Irenos Maigienės rankomis padaryti). Netrukus pasirodė  ir Vandens lašelis. Jis pasidžiaugė, kad žvilgčiodamas pro langelį matė, kaip šauniai vaikai darbavosi. Pakvietė papuošti Žemės rutulį gėlėmis. Kiekviena grupė  su šūkiais rinkosi prie Žemės rutulio ir ją sveikino. Kvietė mylėti Žemę, nes ji visų mūsų namai. Visi tvirtai susikibom ir apkabinom Žemę, žadėdami, kad ją saugosime ir gražiais darbais puošime.