KVIEČIAME APSILANKYTI ATNAUJINTAME PAŠILIŲ STUMBRYNE
Lankytojai galės gėrėtis stumbrais nuo dengtos pakylos – apžvalgos aikštelės, atsikvėpti naujose pavėsinėse šalia stumbrų aptvaro bei ilgesnį laiką stebėti kaimenės gyvenimą.
Jūsų patogumui įrengta laužavietė su suolais ir grindiniu.
Tai unikali galimybė gėrėtis stumbrais iš arti, stebėti kaip jie maitinasi, braižo savo didžiules nugaras į medžių kamienus, ilsisi saulės atokaitoje. Ekskursijos vadovas lankytojus supažindins su europinių stumbrų gyvenimu, papasakos daug įdomių pasakojimų apie stambiausius laukinius gyvūnus.
STUMBRYNO LANKYMO VALANDOS:
I – nedarbo diena
II – V 10 – 16 val.
VI – VII 10 – 18 val.
Norėdami užtikrinti sėkmingą Jūsų apsilankymą, siūlome ekskursiją užsisakyti iš anksto adresu:
Petriškių k., Krekenavos pšt., 38305 Panevėžio r.
Koordinatės 55°33’27.0″N 24°13’02.7″E (WGS)
Stumbrininkai – jėgeriai
Eugenijus Družas
Mob. tel. +370 620 59809; +370 45 593339
El. paštas krekenava@panmu.lt
Audrius Daugelavičius, Mob. tel. +370 615 17701.
BILIETŲ KAINOS:
Vaikams ir moksleiviams – 0,6 Eur.
Suaugusiems – 1,2 Eur.
Ekskursijos vadovo paslaugos – 3 Eur.
P.S. (Atsiskaitoma grynais, perkant bilietus, arba išankstiniu pavedimu :
Atsiskaitomoji sąsk. (LT717044060008012572)
ai vienas iš įspūdingiausių ir labiausiai lankomų Panevėžio girių turtų. Stumbryne laikomi stambiausi laukiniai gyvūnai – Europos stumbrai, įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą.
Dar iki XVI a. stumbrai buvo plačiai paplitę visoje Europoje. Jie gyveno retuose lapuočių ir mišriuose miškuose, stepėse, kalnuose. Ilgainiui dėl žemdirbystės plėtros, spartaus žmonių gausėjimo ir beatodairiškos medžioklės stumbrai buvo išstumti į jiems mažai tinkamus gyventi, nuošalius, gūdžius miškus. Iki 1854 metų Lietuvoje buvo išnaikinti visi stumbrai. 1919 m. Lenkijoje Belovežo girioje buvo nušauta paskutinė laisvėje gyvenusi stumbrė.
1923 m. buvo įkurta Tarptautinė stumbrų išsaugojimo draugija, kuri inventorizavo visus įvairių šalių zoologijos soduose, parkuose ar privačiose valdose išlikusius stumbrus. Buvo išlikę 54 grynakraujai stumbrai, iš jų 42 priklausė lietuviškąjai kilmei. Stumbrų likimu labiausiai rūpintasi Lenkijoje, nes per antrąjį pasaulinį karą TSRS teritorijoje stumbrai buvo išnaikinti, o Lenkijos teritorijoje šį kartą jie nežuvo.
1947 m. visame pasaulyje buvo užregistruota 95 grynakraujai stumbrai, kurie gyveno aptvaruose pusiau nelaisvės sąlygomis. 1952 metais Lenkijoje iš Belovežo girioje esančių aptvarų į laisvę paleisti 2 stumbrai užauginti nelaisvėje. 1963 m. Lenkijoje, Belovežo girioje, laisvėje ir aptvaruose gyveno 56 stumbrai, o 1960 metais Baltarusijoje esančioje Belovežo girios dalyje gyveno 31 stumbras. 1972 metais pasaulyje jau buvo 1288 grynakraujai stumbrai.
Stumbrų veisimo Lietuvoje galimumas pirmą kartą buvo svarstytas 1966 metais Sąjunginiame pasitarime Maskvoje. Stumbrynui įsteigti buvo numatytas mišrus Pašilių miškas Panevėžio rajone Krekenavos girininkijoje. 1969 m. iš Rusijos Prioksko teraso rezervato, į 50 ha plote įrengtus aptvarus buvo atvežti pirmieji du belovežiniai stumbrai – MOTOK ir MODA. 1970 metais atvežti dar šeši stumbrai, o 1972 metais – dar du stumbrai. 1971 metais MODA atvedė pirmąjį stumbriuką. Jis buvo pavadintas GIRINIU. Lietuvoje stumbryne gimstantiems stumbriukams pagal tarptautinį susitarimą duodami vardai, prasidedantys raidėmis GI. Jiems suteikiamas ir tarptautinis numeris. Jau 1973 metais 5 stumbrai iš aptvarų išleidžiami į Pašilių mišką. Dar po du išleista 1975 ir 1976 metais. Taip Lietuvoje buvo pradėta formuoti laisvųjų stumbrų banda. Laisvėje gyvenantys stumbrai pradėjo veistis. 1977 metais laisvėje gyveno 13 stumbrų, iš jų 9 patinai ir 4 patelės.
1976 metais stumbryno aptvaruose gyveno 17, o laisvėje – dar 13 stumbrų. Žiemą jie ateidavo prie stumbryno
aptvarų, kur būdavo šeriami. Iš pradžių jie buvo drąsūs, vėliau žvėrys tapo atsargesni, pradėjo šalintis žmonių.
1978 metais nuo bandos atsiskyrė 3 buliai ir klajojo po respubliką. Vienas dingo be žinios, kiti skirtingu laiku buvo brakonierių sumedžioti.
Šiuo metu aptvare gyvena 16 stumbrų, laisvėje maždaug 30-40 km spinduliu aplink stumbryną klajoja apie 50 stumbrų. Per 35 Pašilių stumbryno egzistavimo metus stumbryno aptvaruose gimė 140, o laisvėje apie 80 stumbrų jauniklių. Laisvėje stumbrus sunku tiksliai suskaičiuoti, nes jie pasidarė labai atsargūs, dalis nuklysta į nedidelius miškelius ar ūkininkų laukus ir tampa brakonierių aukomis, arba žūva nuo kitų priežasčių. 1974 metais laisvų stumbrų bandą bandyta suformuoti Širvintų rajono Šešuolių miške. Ten buvo išleisti 7 stumbrai. Tačiau šis eksperimentas nepavyko. Per kelis metus visi stumbrai žuvo arba buvo brakonierių sumedžioti. Paaiškėjo jog mažuose miškų masyvuose stumbrai negali išgyventi.
2005 metais Vyriausybės nutarimu Pašilių stumbrynas iš Krekenavos regioninio parko direkcijos perduotas VĮ Panevėžio miškų urėdijos žinion. Stumbryną aplanko daug turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių.
Nereali pramoga.
Siu gyvunu didumas paperka ne tik vaikus, bet ir suaugusius! nereali pramoga ir naturalios gamtos pamokos.