Tobula šeima! Ar tokia iš viso egzistuoja?
Vakar kalbėjausi su viena dviejų vaikų mama. Ji skundėsi dažnai puolanti į paniką. Esą bijo, kad nepakankamai suteikia savo vaikams galimybių ir dažnai mato juos nelaimingus.
Kokios tos galimybės? Sukurti dangų žemėje? O gal tikimės, kad mūsų vaikai sukurs rojų mums?
Pripažįstu, būna momentų, kada norisi tobulesnių vaikų. Geriau jie klaidų nedarytų…
Ach tie spąstai! Laikykite savo vaiką per arti, jį pasisavinkite ir greit realybė bus iškraipyta.
Mano tikslas yra pažinti savo vaiką ir keliauti su juo šalia. Tai piligrimystė! Šis suvokimas padeda priimti savo ir, aišku, mažųjų bendrakeliauninkų netobulumą. Tai lyg naštos dalinimasis ir džiugus tobulumo ilgesys.
Stengdamiesi sukurti rojų savo vaikams, imame iš jų per daug reikalauti. Lyg privalu visą laiką būti laimingu. Mes juk norime paties geriausio savo vaikams!
Tačiau suteikdami vaikams begalės galimybių išpildymo ir apsaugodami nuo pasekmių, savo geranoriškumu mokome juos būti “tobulais”.
Nesusidūrę su pakeliama stoka ir tam tikrais sunkumais, jie nebemoka matyti realybės ir joje netobulai gyventi. Dangus žemėje visada žlunga…
Tada lieka psichologinė pagalba.
Susimąsčiau, kad noriu toje bendroje kelionėje savo brangiausiems žmogeliukams padėti pamatyti tikrą, nepagražintą gyvenimą šiame pasaulyje, kad jie tinkamai pasirengtų ateičiai. Išmokyti juos, kad blogas pažymys, piktas kažkieno veidas, ar nepasisekimas sporte jų “nesunakins”. Tai tik gyvenimo pradžia!
Nereikia tikėtis, kad šiame gyvenime įmanoma patirti neblėstantį pasitenkinimą. Mėgaukimės savo kasdiene patirtimi, kuri sukuria gyvenimo skonį.
Informacijos šaltinis: gyvosistorijos.wordpress.com
Palikti komentarą