Lietuvos abiturientai neišsprendžia septintokų ar aštuntokų lygio užduočių. Tokią situaciją parodė kasmet sudaromų mokyklų, savivaldybių, kolegijų bei universitetų reitingus skaičiuojanti žurnalo „Reitingai“ komanda. „Šviesoforo“ sistemą pritaikę reitingų sudarytojai pastebėjo, kad net ir geriausioms mokykloms ne visada galima degti žalią šviesą – brandos egzaminų rezultatai jose neblizga.
Daugiau nei pusėje savivaldybių – itin prastai išlaikyti egzaminai
„Kai kurių savivaldybių visų gimnazijų abiturientų žinios, deja, yra septintokų lygio“, – pastebėjo žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Nors dvyliktokai laiko brandos egzaminą, dažnai jame negeba išspręsti septintokų ar aštuntokų lygio užduočių. Įdomu tai, kad bene visų mokytojų asociacijų vadovai tvirtino, kad šiemet brandos egzaminų užduotys buvo gerokai lengvesnės nei pernai. Rezultatai teoriškai taip pat turėjo būti aukštesni, bet nuo trečdalio iki beveik 90 proc. gimnazijų abiturientų įvairių disciplinų vidurkiai nesiekia nė 50 iš šimto. Kai kurių abiturientų egzaminų vidurkiai nesiekia nė 16 balų.
Ignalinos savivaldybėje 85 proc. mokinių neišlaikė matematikos egzamino arba gavo minimalius įvertinimus, Pagėgių savivaldybėje 80 proc., Elektrėnų – 75 proc. Trečdalyje savivaldybių, pavyzdžiui, Akmenės, Šalčininkų, Panevėžio, Skuodo du trečdaliai abiturientų neišlaikė lietuvių kalbos egzamino arba gavo minimalius balus.
„Taip nemokėti lietuvių kalbos… Nelabai suprantu, ką jie veikia pamokose“, – stebėjosi G. Sarafinas ir pridūrė, kad sunkus tapo ir anksčiau lengviau pavykdavęs istorijos egzaminas.
Iš 60 savivaldybių 37-iose daugiau negu pusė abiturientų neišlaikė istorijos egzamino arba gavo minimalius balus.
Šiuos rezultatus, kaip pastebėjo G. Sarafinas, mato mokyklų, savivaldybių vadovai, tačiau dažniausiai, nuvykus į mokyklas, paaiškėja, kad viskas baigiasi padejavimais. Rašant kontrolinius darbus moksleiviams netgi leidžiama naudotis mobiliaisiais telefonais. Švietimo kokybė pralaimi mokinių krepšelių paskirstymo klausimui.
„Mažoje savivaldybėje užtenka nusamdyti tris puikius matematikus, lituanistus, du biologus, istorikus, ir ji „išvažiuotų“ į aukštumas“, – įsitikinęs žurnalo redaktorius.
Geriausiai išmoko informacinių technologijų ir rusų kalbos
Buvo išskirta po 50 iš daugiau nei 400 šalies gimnazijų bei vidurinių mokyklų, kurių abiturientai sėkmingiausiai išlaiko kiekvieno dalyko – lietuvių, anglų, rusų, vokiečių, prancūzų kalbos, istorijos, matematikos, informacijos technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos – valstybinius brandos egzaminus (VBE). Šįkart, pasinaudoję šviesoforo spalvomis, tėvams ir mokiniams jie pateikė dar akivaizdesnį atsakymą (gerai ar blogai), jei visi konkrečios mokyklos mokiniai išlaiko, pavyzdžiui, chemijos egzaminą 87 balų suma arba lietuvių kalbos – 50 balų suma.
„Kadangi geriausiais abiturientais laikomi tie mokiniai, kurie konkretų egzaminą išlaikė balais nuo 86 iki 100, tai mes tokias mokyklas, kuriose visų abiturientų konkretaus egzamino vidurkis siekė nuo 86 iki 100 balų, nuspalvinome žaliai. Tai rodo, kad gimnazija mokinius šio dalyko išmoko puikiai arba labai gerai.
Beje, šiais metais nebuvo nė vienos iš 366 gimnazijų, kurių visų mokinių lietuvių kalbos valstybiniai brandos egzaminai būtų 86 balai ar aukštesni. Todėl visos geriausiųjų 50-uke esančios gimnazijos buvo nuspalvintos geltona spalva. Tiesa, labai nedaug iki žalios spalvos pristigo Neringos gimnazijai. Šios mažutės gimnazijos 2016 metų laidos abiturientų lietuvių kalbos valstybinių egzaminų vidurkis – 85,4 taško“, – sakė reitingų sudarytojai.
Skaičiuojant reitingus, teko išskirti keletą mokyklų, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba arba mokosi daugiausia vaikai, kurių gimtoji kalba ne lietuvių: Medininkų Šv. Kazimiero vidurinę mokyklą, Vilniaus rajono Bezdonių J. Slovackio gimnaziją bei Vilniaus Š. Aleichemo OR gimnaziją. Jų visi abiturientai lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą išlaikė geriau nei gimnazijų, kuriose mokosi tik vaikai, kuriems lietuvių kalba yra gimtoji.
Įdomu tai, kad geriausiai šalies gimnazijos vaikus išmoko informacinių technologijų ir rusų kalbos: pavyzdžiui, į 50-uką patekusių gimnazijų visų abiturientų rusų kalbos VBE vidurkiai nuo 88,17 iki 100 balų. Panašūs ir informacinių technologijų rezultatai: nuo 77 balų iki 100 balų.
„Matematikoje į geriausių 50-uką pateko netgi mokyklos, kurias nuspalvinome šviesiai raudonai, nes jų visų mokinių matematikos VBE vidurkis yra mažiau nei 50 taškų, tai yra nuo 49,8 iki 43,78 balo. Jei šimtabalės sistemos balus išverstume į dešimtbalę sistemą, tai reikštų, kad į geriausiųjų penkiasdešimtuką patenka ir gimnazijos, kurių matematikos vidurkis tėra vos 4,9–4,3 balo. Universitete toks balas jau yra neigiamas, mokyklose dar teigiamas.
Bet svarbiausia yra tai, kad tai ne blogiausios, o geriausios mokyklos.
Šiemet matematikos VBE laikė 366 mokyklų mokiniai. Ir jei pažiūrėtume, kokiais įverčių vidurkiais išlaikė matematikos VBE likusių 316 mokyklų abiturientai, pamatytume tikrą dramą. Iš tikro net 326-iose gimnazijose abiturientų matematikos egzaminų vidurkis yra nuo 48,4 iki vos 16 balų. Bet tam, kad gautum 16 arba 35 balus, nebūtina mokyklos suolo trinti dvylika metų. Tiek balų nesunkiai gali surinkti jau septintokai ar aštuntokai, mat į VBE programą įtraukiama ir uždavinių iš 5–8 klasių, tai yra iš progimnazijos“, – vieną iš nerimą keliančių tendencijų apibūdino reitingų sudarytojai.
Geriausiai matematika šiemet sekėsi Vilniaus licėjaus absolventams. Visų jų šio egzamino vidurkis siekė 96,62 balo. Taip pat Šalčininkų „Santarvės“ gimnazijos abiturientams ir KTU gimnazijos absolventams. Taigi tik trys šios mokyklos nuspalvintos žalia spalva, 26 iš geriausiųjų gavo geltoną, o pora – rausvą.
Vieną iš galimų priežasčių, kodėl Lietuvos dvyliktokai nesužiba per matematikos egzaminus, pasak ne vienerius metus jų pasiekimus tyrinėjančių žurnalistų, yra tai, kad mūsų šalyje per mažai savaitinių šio dalyko pamokų. Trūksta ir inventoriaus, mokytojų kvalifikacija rajoninėse savivaldybėse kartais nedaug skiriasi nuo besivystančių Afrikos šalių mokytojų. O šiuolaikinių bandymų negalima atlikti su pasenusiais įrankiais.
Pagal šių metų laikytus egzaminų rezultatus sudarytas savivaldybių reitingas parodė, kad vis daugiau ne tik konkrečių mokyklų, bet jau konkrečių savivaldybių jaunuolių gimnazijas baigia teturėdami septintoko išsilavinimą.
Kokybiškiausios – ne pamokos, o būreliai
Šiemet, bendradarbiaudami su Nacionaline mokyklų vertinimų agentūra, reitingų rengėjai įvertino ne vien moksleivių akademinius pasiekimus, bet ir ugdymo įstaigų aplinką, atmosferą. Vertinti tik akademinius pasiekimus esą būtų tik pusės tikrovės atskleidimas.
Jie moksleiviams sudarė apie 30 punktų klausimyną ir klausė, kaip jie jaučiasi bendraudami su mokytojais, tarpusavyje, ar didžiuojasi savo mokykla, ar jaučiasi saugiai jos erdvėse. Teirautasi, ar mokytojai elgiasi pagarbiai, bandyta išsiaiškinti, ar moksleiviai jaučiasi laimingi. Nė vienoje mokykloje į klausimą, ar pamokos mokykloje įdomios, nenuobodžios, moksleiviai neatsakė teigiamai. Nė vienoje mokykloje nebuvo teigiamai atsakyta ir į klausimą, ar vaikai ir paaugliai padoriai elgiasi, kai mokytojai nemato. Daugelio mokinių nuomone, ugdymo įstaigose kokybiškiausios ne pamokos, o būreliai, šventės, projektiniai renginiai.
Paaiškėjo, kad Lietuvoje labai mažai mokyklų, kuriose ir akademiniai pasiekimai aukšti, ir atmosfera puiki. Lyderėmis čia galima laikyti Širvintų rajono Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinę ir Kelmės rajono Vaiguvos Vlado Šimkaus pagrindinę.
Pirmi – Vilniaus kolegija ir Vilniaus universitetas
Buvo sudarytas ir dalykinis kolegijų profesinių bakalaurų reitingas, paremtas 1, 2150 darbdavių, kuriuos apklausė sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“, vertinimu ir LAMA BPO duomenimis, tuo, kiek į kiekvieną kolegijos studijų kryptį priimta geriausiai brandos egzaminus išlaikiusių studentų, ir kitais kriterijais. Nagrinėta, su kokiu minimaliu balu buvo priimti stojantys jaunuoliai, kaip jiems sekėsi darbintis ir kokį darbo užmokestį jie gauna.
Vilniaus kolegija yra pirma septyniolikoje vertintų profesinio bakalauro rengimo studijų krypčių, o dar trijose – vienintelė tos krypties studijas vykdanti aukštoji mokykla. Paskui išsirikiuoja Kauno kolegija, kuri pirma yra septyniose vertintose profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyse, o dar trijose – vienintelė tos krypties studijas vykdanti aukštoji mokykla, Socialinių mokslų kolegija, Klaipėdos valstybinė kolegija, Lietuvos verslo kolegija, Vilniaus dizaino kolegija, Vilniaus kooperacijos kolegija, Vilniaus verslo kolegija, Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.
Dalykinis universitetų bakalaurų reitingas buvo sudarytas vadovaujantis tais pačiais kriterijais, kaip ir kolegijų profesinių bakalaurų. Vilniaus universitetas yra pirmas 31-oje vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje. Vilniaus Gedimino technikos universitetas pirmas yra aštuoniose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse. Kauno technologijos universitetas pirmas yra penkiose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse, o dar trijose – vienintelis tos krypties studijas vykdantis universitetas.
Vytauto Didžiojo universitetas pirmas yra penkiose vertintose bakalaurų rengimo kryptyse. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmas yra keturiose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse. Vilniaus dailės akademija pirma keturiose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pirmas trijose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse. Klaipėdos universitetas yra pirmas vienoje vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje, o dar trijose yra vienintelis tos krypties studijas vykdantis universitetas.
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius, profesorius Alfonsas Daniūnas sakė, kad stebėtis, jog didelių pokyčių per trejus reitingų sudarymo metus, nėra, neverta. Aukštajame moksle jie vyksta lėčiau. „Kviesčiau pažiūrėti, kiek balų universitetas surinko vienoje ar kitoje srityje, pagal tai galima spręsti, kiek vertas universitetas, kuris yra pirmoje ar antroje vietoje.
Vienas iš pastarųjų šio meto svarbių dalykų yra įvesti minimalų balą, turbūt įvyko svarbus lūžis, kad nuo praeitų metų beveik visi universitetai jo laikėsi. Priėmėme sprendimą rektorių konferencijoje, kad minimalus balas turėtų būti ne mažesnis nei 2,5, ir siūlėme kolegijoms laikytis ne mažesnio nei 1,8. Iš tikrųjų pastaruoju metu į universitetus studentai atėjo šiek tiek geresni“, – kalbėjo A. Daniūnas.
Svarbu, pasak jo, yra tai, kad dabar moksleiviai turėtų aiškiai suprasti, kad reikalavimai stojant į aukštąsias mokyklas didės.
Mokytojus rengia prastai, dėstytojams moka mažai
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas, profesorius Pranas Žiliukas atkreipė dėmesį į gilėjančius kontrastus: „Galima būtų eiti tuo keliu ir sakyti, kad griežtinam atranką, ir dirbam tik su geresniaisiais. Bet valstybės tikslas šiandien būtų neprarasti nė vieno mokinio, nė vieno vaiko, nė vieno studento. Kontrastai visuose bendrojo lavinimo sektoriuose tokie dideli, mokytojų rengimo sistemos nebuvimas toks aktualus, kad skepticizmo daug“.
Jis kritikavo mokinio krepšelio sistemą, didinančią konkurenciją tarp mokyklų, universitetų, kolegijų – kai kurios aukštosios mokyklos rinkodarai išleidžia kur kas daugiau nei prieš kelerius metus.
G. Sarafinas, kalbėdamas apie aukštųjų mokyklų reitingą, pastebėjo, kad į universitetus, kolegijas investuotos didžiulės pinigų sumos, tačiau dėstytojų apklausos rodo – daugelis jaunuolių nėra pasirengę aukštajam mokslui.
Buvo įvertinti ir maždaug 10 tūkst. geriausių dėstytojų. Vis dėlto, pasak profesoriaus A. Daniūno, dažnai dėstytojo atlyginimas net mažesnis nei mokytojo, todėl privilioti jaunąją kartą ir išlaikyti autoritetus nėra paprasta.
Reitingas parodė, kad Vilniaus universitetas geriausiai parengia ir magistrantūroje studijuojančius jaunuolius, antroje vietoje – Kauno technologijos universitetas, trečioje – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą